Grafinio dizaino kursas, kurį dėsčiau Hagos Karališkojoje dailės akademijoje, rėmėsi kaligrafiniais pratimais. Kaligrafija – tai toks rašymas ranka, kada susitelkiama į patį rašymą ir siekiama formų tobulumo. Per užsiėmimus diskutuojant ir aptariant patirtis, atsirado rašymo teorija, kuri suteikia galimybę apibūdinti raidžių formą matematiniu tikslumu, atmetant estetinius ar ideologinius faktorius. Ši knyga skirta šiai teorijai pristatyti. Tikslinga būtų pratarmėje paaiškinti, kaip šią teoriją galima pritaikyti praktikoje. Pavyzdžiui, remiantis ja, galima visiškai tiksliai įvertinti šrifto vientisumą užduodant tokį paprastą klausimą: ar jūs tyčia brėžiate didesnio nuolydžio liniją rašydamas raidę „c”, nei rašydamas raidę „e”? Tokie klausimai padeda įvertinti šrifto savybes atsižvelgiant į rašymui plunksna aktualius parametrus.Pradėsime nuo pradinės ir fundamentalios formos –…

Per 20 nepriklausomybės metų fotografija tapo pagrindine menininkų raiškos priemone. Amžiaus pabaigoje įsigalėjo skaitmeninė fotografija. Lengvai padaroma ir greitai perduodama ji pasklido po visas gyvenimo sritis  – tapo komunikacijos priemone, konkuruojančia su kalba. Kokia meninės fotografijos vieta skaitmenizuotame fotografijos pasaulyje, kalbama knygoje  Lietuvos fotografija: 1990–2010. Agnė Narušytė apžvelgia svarbiausius procesus, įvykusius Lietuvos fotografijoje per 20 atkurtos nepriklausomybės metų. Autorė atskleidžia pagrindinius fotografijos meno pokyčius, analizuoja tokius reiškinius kaip atminties diskursas, absurdo vaizdavimas, konceptualioji fotografija, pinhole atgimimas ir kt. Knygoje aptariamos 20 metų vis dar aktualios fotografijos temos: tapatybės ženklų paieškos peizaže, miestovaizdyje, portrete, socialinių procesų dokumentacija, lyčių problematikos tyrimas fotografuojant kūną, nuobodulio estetika. Rašydama knygą autorė rėmėsi patirtimi, įgyta lankantis parodose,…