Gerard`o Depardieu ir žurnalisto Laurent`o Neumanno pokalbių knygoje „Gyvas!“ apie savo audringą gyvenimą atvirai pasakoja 2008 m. gruodžio 27 d. šešiasdešimtmetį atšventęs G. Depardieu – garsus prancūzų aktorius, kine ir televizijoje sukūręs daugiau kaip 180 vaidmenų, pelnęs prestižinių apdovanojimų. Ši knyga – tai nuoširdus pasakojimas apie kūrybą, darbą, meilę, netektis, skausmą ir viltį.Prekinis ženklas: Kronta

Tai knyga apie fotografijos galią ir jos suformuotą tinklą kasdienybėje bei mene 1969–1989 m. Lietuvoje. Monografijoje atskleidžiama, kaip XX a. 7–9 dešimtmečiuose Lietuvoje susiklostė specifinis medijos naudojimo būdas – fotomenas. Tyrinėjama, kaip fotografija tapo naująja medija mene, kokios ir kodėl fotografijų temos buvo populiariausios, kaip individualios fotomenininkų intencijos sąveikavo su kolektyvinėmis socrealizmo nuostatomis ir kaip fotografijos institucija tapo sėkminga vaizdų gamybos bei sklaidos laboratorija, žinoma visoje Sovietų Sąjungoje ir Vakaruose.   LTSR fotografijos meno draugija čia traktuojama kaip laboratorija, konstravusi menines fotografijas ir jų vertinimo kriterijus. Analizei taikant veikėjo-tinklo teoriją, atskleidžiama, kaip darni organizacijos, technologijų, fotomenininkų, idėjų, temų ir taisyklių sąveika suformavo vientisą fotomeno stilių, vadinamą Lietuvos fotografijos mokykla. Holistinis požiūris leidžia suprasti,…

Leidinyje publikuojami lietuvos dailės muziejaus 2010 metų svarbiausi dailės palikimo tyrinėjimo, restauravimo darbai, kitos publikacijos, informaciniai tekstai apie minėtu laikotarpiu muziejuje įvykusius renginius, įsigytus eksponatus, muziejaus padaliniuose veikusias parodas ir ekspozicijas, išleistas naujas knygas, LDM darbuotojų paskelbtas publikacijas ir kitą muziejinę veiklą.Prekinis ženklas: Lietuvos dailės muziejus

Mokymo priemonė „Bažnytinė dailė ir visuomenė“ yra išplėstinė kurso programa, apibrėžianti jo struktūrą ir pagrindinius akcentus. Drauge tai – atmintinė, padedanti individualiai, konsultuojant dėstytojui arba savarankiškai, gilintis į bažnytinės dailės problematiką. Daugelį programos klausimų siekta suformuluoti problemiškai, skatinant pačius studentus apmąstyti galimus jų sprendimus. Seminarų metu numatomos diskusijos ypač aktualiais, pvz., bažnytinio kičo sampratos klausimais.   Kai kurios „Turinyje“ nurodytos temos (pvz., ikonoklastų kovų istorija, lietuvių menotyrininkų vykdomi sakralinio meno bei LDK pamaldumo istorijos tyrimai) gali likti neaptartos bendrųjų paskaitų metu. Tačiau eilę suformuluotų temų galima analizuoti išsamiau, atsižvelgiant į tuo metu vykstančias bažnytinės dailės parodas, svarbių sakralinių objektų renovaciją, naujų kūrinių atradimus, kitas aktualijas. Antai mokymo priemonėje nenurodyti seminarai…

Tai pirmasis bandymas surinkti žinias apie tai, kas įvyko Lietuvos architektūroje per nepriklausomybės dvidešimtmetį.Prekinis ženklas: Baltos Lankos

„Fotografija – tai tiesa. O kinas – tiesa, pasikartojanti 24 kadrus per sekundę“, – sakė legendinis Naujosios bangosrežisierius Jeanas-Lucas Godard’as. Beje, žymiajam kūrėjui taip pat priklauso posakis, kad „kinas yra gražiausia pasaulio apgaulė“… Prieštaringas, nuolat kintantis, veržlus ir maištingas – taip galima apibūdinti XX a. vidurio ir antrosios pusės kiną. Būtent tada kinematografija tapo labai įvairi, o skirtingose šalyse nuvilnijo naujosios kino bangos. Įkvėpti prancūzų, savitų kino raiškos būdų ieškojo vokiečiai, britai, amerikiečiai, čekai, rumunai…Kasmet, tiksliau, kas mėnesį, pasirodydavo filmai, šiandien vadinami šedevrais. Brandžiausius darbus sukūrė Alfredas Hitchcockas, Ingmaras Bergmanas, Federico Fellini, Robert’as Bressonas, Andrejus Tarkovskis, Stanley Kubrickas, Luisas Buñuelis, Michelangelo Antonioni ir kt.„Į kiną, piliečiai!“ – tarsi šaukė 8-ojo dešimtmečio režisieriai, išdrįsę nagrinėti aktualias…

REDAKCIJOS ŽODIS Jūsų rankose – antrasis naujojo nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalo numeris. Tai bandymas apjungti visas laisvas politines, kultūrines ir menines alternatyvas, kuriomis siekiama pasipriešinti krizę išgyvenančiai kapitalistinei sistemai. „Juodraštis“ nėra vienos politinės srovės ar ideologijos ruporas, jame pateikiamas gana platus antiautoritarinių judėjimų bei nuomonių spektras – nuo laisvamanių ir feminisčių iki kontrkultūrininkų ir kairiųjų libertarų. Nuo tada, kai pasaulį išvydo pirmasis „Juodraščio“ numeris, mūsų visuomenei teko patirti nemažai išbandymų. Valdžią laimėjusios dešiniosios ir neoliberalios jėgos pasinaudojo pasaulinės ekonominės krizės grėsme ir naktiniuose posėdžiuose priiminėjo prieš ekonominę, kultūrinę ir socialinę visuomenės gerovę nukreiptus įstatymus. Tai išprovokavo nepasitenkinimo bangą šalyje, virtusią riaušėmis prie Seimo rūmų – įvykių Graikijoje, Bulgarijoje…

Bélos Balézso (1884-1949) knyga „Regimas žmogus” (1924) – tai vienas iš klasikinių kino teorijos veikalų, be kurio neįsivaizduojama nei šios srities istorija, nei šiuolaikinės diskusijos apie kūną, judesį, gestą, daiktą kine. Taip pat – apie kino kalbos ypatumus, pirmiausia planų (ir ypač stambiojo plano) vaidmenį. Šios diskusijos vyko tarptautiniame, dažniausiai europiniame, kontekste, o pagrindiniai ju dalyviai, be Balézso, buvo Sergejus Eizenšteinas, Dziga Vertovas, Siegfriedas Kracaueris, Ieanas Epsteinas ir kt. Šiame „Regimo žmogaus” leidime pateikiamas kultūrinis kontekstas, kuriame knyga pasirodė – jį suteikia recenzijos (pirmiausia Roberto Musilio ir S. Kracauerio) bei apžvalginis Helmuto H. Diederichso straipsnis. Knyga skirta ne tik specialistams, bet ir visiems, besidomintiems kino ir vizualumo studijomis.Bella Balazsas (1884-1949)…

Dailės kritikės Monikos Krikštopaitytės beveik dešimtmečio rinktiniai straipsniai ir interviu su meno kūrėjais sugrupuoti į tris dalis: „Parodos ir kiti įvykiai“ , „Personalijos“  ir „Pokalbiai“ .Šia knyga siekiama pratęsti Alfonso Andriuškevičiaus dailės kritikos straipsnių rinkinio leidybos tradiciją chronologiškai, tikintis, kad tekstų telkinys gali atskleisti ne tik autorius profesinių vertybių sistemą, bet ir bent iš dalies nubrėžti svarbesnių dailės įvykių punktyrą, pristatyti tikrus ir netikrus didvyrius bei problemas, o jų interpretacijos –pateikti išsamesnį netolimos praeities kontekstą.Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla

Acta Academiae Artium Vilnensis serijos numeris „Modernios Lietuvos dailės ištakos: Kauno meno mokykla“ skirtas pažymėti šios meno institucijos 85 metų jubiliejui ir jos tradicijų tęstinumui. Kauno meno mokyklos fenomenas analizuojamas, pirma, kaip modernios tautinės Lietuvos dailės formavimosi ištaka, antra, kaip dailės pedagogikos tradicijų atspirties taškas, aktualus ir nūdienos meno edukacijai. Straipsniuose nagrinėjama Kauno meno mokykloje dėsčiusių menininkų kūrybos specifika bei pedagoginės pažiūros. Taip pat aptariamas ir šios mokyklos auklėtinių, dirbusių jau pokario laikotarpyje, indėlis į Lietuvos dailės mokymo bei kūrybos kontekstą. Kartu stengiamasi aprėpti įvairių tarpukario Lietuvoje plėtotų dailės sričių (tapybos, scenografijos, monumentaliosios tapybos, keramikos ir kt.) meninę sklaidą, svarbesnių autorių kūrybinio paveldo išsaugojimo problematiką.Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla