Kiekvienas etnografinis regionas skiriasi nuo kitų savo dvasinės ir materialinės kultūros ypatybėmis, tačiau ir patys regionai nevienalyčiai – vieno miestelio ar miesto kraštas kad ir nežymiai skiriasi nuo kito. Šios skirtybės akivaizdžiau pasireiškia materialinėje kultūroje – architektūroje, kalvystėje, tekstilėje ir kt. Keičiantis kartoms kinta ir krašto kultūra, vadinasi, itin svarbu įvairius šios kultūros etapus įamžinti.Todėl 2006–2008 m. Joniškio istorijos ir kultūros muziejus (JIKM) kartu su Joniškio jaunimo ir suaugusiųjų mokykla vykdė tęstinį projektą „Joniškio krašto identitetas tautodailėje”, kurio tikslas – surinkti ir užfiksuoti Joniškio krašto audinių pavyzdžius, jų raštų savitumus ir audimo tradicijas. Šį projektą finansavo Kultūros ministerijos muziejinės veiklos projektų rėmimo programa, Kultūros rėmimo fondas ir Joniškio rajono savivaldybė.…

„Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija“ – naujausias idėjų menininko Tomo S. Butkaus darbas. Pagrindinė monografijos tema – miesto kaip formos mutacija ir miesto kaip įvykio gimimas. Darbe tiriamas kultūrinis urbanistinės struktūros kompleksas – vietos, objektai ir reiškiniai, knygoje įgyjantys kultūrinių funkcijų pavidalą. Kultūros reiškinys nagrinėjamas globalinių transformacijų fone – vėlyvojo kapitalizmo, poindustrinės urbanizacijos, tinklaveikos visuomenės erdvėje. Monografijoje pristatomos charakteringiausios paskutiniųjų keturių dešimtmečių miestų kultūros idėjos, nagrinėjama kultūrinio potencialo struktūra, aptariamos kultūrinių funkcijų raiškos formos ir modeliai. Monografijos išskirtinumas – platus tarpdalykinis požiūris, į lietuvišką miestų planavimo diskursą įvedantis kultūros paveldo terminalų, socialinių habitatų-monadų ir urbantektoninių lūžių teorijas. Knygoje lietuviška patirtis derinama su iškiliausiais vakarų pasaulio miestų kultūros reiškiniais,…

Tai dar viena prof. Zigmo Zinkevičiaus knyga jo gausių kalbos tyrimų grandinėje. Šįkart – apie Mažąją Lietuvą. Kaip lituanistui kalbininkui, autoriui labiausiai rūpėjo tos lietuvių kultūros sritys, kurios susijusios su kalba ir jos apraiškomis, apskritai su filologija bei humanitarine sfera. Pasirinktas chronologinis dėstymo būdas. Rūpimus dalykus stengtasi išryškinti per Mažosios Lietuvos istoriją, nes su šio krašto praeitimi (ir dabartimi) mažai susipažinę ne tik paprasti Lietuvoa gyventojai, bet ir daugumas išsilavinusių žmonių. Stengtasi pateikti kuo daugiau faktų, kad iš jų skaitytojas pajustų, kas yra lietuviams Mažoji Lietuva. Knyga skiriama įvairaus amžiaus bei išsilavinimo skaitytojams.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Monografijoje autorius pateikia lietuvių ir lenkų liaudies dainų (poetinių tekstų ir melodijų) lyginamųjų tyrimų rezultatus. Remiantis Lietuvos ir Lenkijos folkloro archyvuose saugoma bei publikuota medžiaga pateikiama išsami konkrečių liaudies dainų žanrų, melodijų ir teksto tipų, jų variantų, aptinkamų lietuvių ir lenkų liaudies dainose, analizė.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla

Lietuvos kelių panoramoje kaip tylūs pakeleiviai stovi sakraliniai paminklai – kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai ir koplytėlės. Visi šie skirtingi kryždirbystės paminklai žmonių vadinami paprastai – tiesiog kryžiais.Albume aprašomos kryždirbystės tradicijos Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Žemaitijoje. Meninės fotografijos leidžia grožėtis ne tik sakraliniais paminklais, bet ir Lietuvos kraštovaizdžiu, kuriuo vingiuoja kelio juosta.Prekinis ženklas: Ex Arte

Tai autorinis Laimutės Kisielienės šokių rinkinys, kuriame – naujausi autorės šokiai visoms šokėjų grupėms: jaunučiams, jauniams, jaunuoliams ir jaunuolėms, jaunimui ir vyresniesiems.Prekinis ženklas: Lietuvos liaudies kultūros centras

Knygoje archeologiniu, botaniniu ir socialiniu ekonominiu aspektu atskleidžiama stebėtinai ilga ir intriguojanti „dievų maisto“ istorija, prasidedanti Meksikos džiunglėse maždaug prieš 4000 metų. Vėliau šokoladas, actekų naudotas kaip valiuta, per Ispaniją pasiekė ir Europos krantus bei greitai tapo mėgstamiausiu aristokratų gėrimu. XIX a. dėl industrializacijos ir masinės gamybos šis gėrimas prarado jį gaubusią mistinę aurą… Kol mūsų laikais buvo iš naujo įvertintas. „Tikroji šokolado istorija“, kurią parašė antropologė, maisto istorikė Sofija Ko ir jos vyras, antropologijos profesorius emeritas Maiklas Ko, sužavėjo daugybę saldumynų mėgėjų ne tik įdomios ir patikimos informacijos gausa, bet ir sklandžiu pasakojimu, patraukliomis iliustracijomis.Prekinis ženklas: Mintis

Lietuvių kaimo trobesių puošmenų nagrinėjimas rodo, kad šioje tautodailės srityje būta ir esama daug grožio ir įvairovės. Knygoje siekiama parodyti lietuvių trobesių puošybą maždaug nuo XX a. pradžios. Išsamiai aptariami visų Lietuvos etnografinių sričių kaimo trobesių išorės puošmenys. Jie lyginami ir su gretimų šalių architektūros dekoru. Pabaigoje pateikiamas ornamentų žodynėlis. Knyga skiriama visiems, kurie domisi senąja lietuvių architektūra ir tautodaile.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Studijoje “Kultūros problema: XX amžiaus etnografija, literatūra ir menas” autorius meta iššūkį antropologijos konvencijoms ir siūlo naujai pažvelgti į kultūras formuojančius veiksnius bei sąveikas. Studijoje pateikiamas unikalus požiūris į istorijos, literatūros bei antropologijos sąsajas ir atveriami nauji kultūros tyrinėjimų horizontai.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Chrestomatinio leidinio „Lietuviu mitologija. Iš Norberto Veliaus palikimo“ pirmame tome pateikiami svarbiausių XIX amžiaus senosios lietuvių religijos ir mitologijos tyrėjų D. Poškos, T. Narbuto bei daugelio kitų straipsniai arba ištraukos iš jų veikalų.Taip pat knygos skaitytojai trumpai supažindinami su autorių gyvenimu ir moksline veikla, jos indėliu į lietuvių religijos ir mitologijos tyrimų istorija.Prekinis ženklas: Mintis