Argi ne smagu nakvoti palapinėje, pasišviesti mažu žibintuvėliu, kramsnoti pyragėlius ir stebėti dangų? Katinėlio Juodžio laukia nuostabus vakaras, kol mama jam neparodo staigmenos, nuo kurios net ūseliai sudreba iš baimės… Juodis pasižiūrėjo į palapinę.Iš vidaus į jį spygsojo dvejos akys.Stovyklauti tenka su… Spygliu! Spygliui nerūpi žvaigždės, jis vienas sušlamščia visus pyragėlius ir galiausiai specialiai išgąsdina Juodį ir Pagalį. Bet kai sutemus staiga kažkas keistas pradeda ropoti Spyglio koja, net didžiausias nenuorama suklūsta. Gerai, kad šalia yra dar du bičiuliai.Prekinis ženklas: Nieko rimto

Pasaulyje laikrodžių yra įvairių: mažų ir didelių, kvadratinių ir apskritų, tikslių ir nelabai, bet tikri vargai prasideda tuomet, kai ima ir sugenda… Žadintuvas…Ajajai! Ar ne dėl to liūdi žirklės Dvynės, tyli laimingasis skėtis ir pasiklydo Tomo akiniai?!Visą tiesą sužinosite, jei perskaitysite Vytauto Kandroto knygą „Laikrodžio istorijos“. O jei dar turėsite žvitrias akeles ir šviesias galveles, visas paslaptis išsiaiškinsite ir dar daug smulkmenų iš laikrodžių gyvenimo sužinosite.Prekinis ženklas: Terra Publica

Mona Peliza slepia paslaptį! Pelardas da Sūrinčis paveiksle užmaskavo paslaptingų užuominų… Mano peliška uoslė sako, kad čia kvepia lobiu. Nieko apie tai negirdėjote? Norite eiti drauge su manimi? Mūsų laukia tikrai ūsuotos lobio paieškos, Stiltono žodis!Prekinis ženklas: Baltos Lankos

Namuose kalėdinis sujudimas. Laukdamas pirmojo sniego ir Kalėdų Senelio, šunelis Marlis šoka padėti kaip moka. Nuplėšo žybsinčias lempeles, sudrasko snaigių girliandą, eglutę palaiko… nuosavu tualetu. Ar geri Marlio ketinimai sugadins viską dar šventei neatėjus? Ar jam, kaip ir kitiems šeimos nariams, visgi pavyks pajusti Kalėdų dvasią?Prekinis ženklas: Obuolys

„Neteisingo gyvenimo mokykla“ – devynios istorijos apie paauglės Mėtos gyvenimą.Tai ne išgalvotų problemų ir rožinių princesių knyga, o pasakojimas apie Latvijos kaimo tikrovę. Mėtos gyvenime svarbią vietą užima santykiai su motina, pasikeitę po tėvo netekties, draugai. Mergaitė siekia pritapti prie bendraamžių, patiria pirmąsias jausmų audras, paauglišką neigimą. Mėtos gyvenimo „fasadas“ – geri pažymiai ir gana normalios mergaitės statusas mokykloje – slepia sudėtingą vidinį pasaulį, kovą su savo egoizmu, baimėmis ir prietarais, o jos jausmai ir atradimai susipina (dar dažniau – susiduria) su aplinkos primetamais stereotipais.Už šią knygą autorė apdovanota Latvijos rašytojų sąjungos Metų literatūros premija.Knygos iliustratorė pelnė Tarptautinės Talino knygų iliustracijų trienalės Garbės diplomą.Prekinis ženklas: Dominicus Lituanus

Sveiki! Aš – Ričis, man vienuolika su puse, esu ledo ritulio puolėjas. Gyvenu šimtaprocentinėje vyrų bendruomenėje: su tėčiu ir geriausiu jo draugu Vucu, mat šis mudviem išnuomojo dalį buto, kai mane ir tėtį paliko mama. Net ir mūsų katinas Gizmas – vyriškos giminės.Mano gyvenimas buvo nuostabus iki to laiko, kai tėtis įsimylėjo – kaip tyčia mano mokytoją. Ir dar sumąstė, kad man ir jos moksliukui sūnui reikėtų susidraugauti. Kalbėkim rimtai: gal jam varžteliai atsisuko? Aš, žinoma, bemat sumečiau tobulą planą, kaip kuo greičiau mokytoją ir jos sūnelį pradanginti iš mūsų gyvеnimo…Štai tada ir prasidėjo visa ta velniava… Ai, imkit ir patys paskaitykit!Prekinis ženklas: Alma littera

Kiekviena pelėda garbina Pelėdų Pelėdos dvasią. Nes iš to senojo būrio kilo ypatingi paukščiai. Mes, pelėdos, savo unikalumą, sugebėjimą tyliai skraidyti, matyti tamsoje ir apsukti galvą beveik aplink paveldėjome iš senųjų protėvių. Tačiau pelėdoms, apie kurias kalbėjo Eglantina, viso šito pasirodė negana. Jos panoro sunaikinti visas kitas…Nuo tos dienos, kai buvo pagrobtas ir nuneštas į Sent Lututės prieglaudą, Sorenas ilgėjosi sesutės Eglantinos. Bičiuliai padėjo ją, iškentusią siaubingų dalykų, surasti. Tačiau kaip tik tada, naktį išskridęs įminti painios mįslės, negrįžo mylimas Soreno mokytojas ir globėjas Ezilribas. Senasis apuokas iš medžio pakildavęs tik atlikinėdamas oro aiškinimo bei anglininkystės kuopų vadovo pareigas, todėl jo dingimas visiems sukėlė daug nerimo. Negana to, liepsnotojo pelėdžiuko…

Nuoširdi istorija apie vaikų draugystę,  nuotykius, išmėginimus ir meilę gamtai palies kiekvieno jauno skaitytojo širdį. Knygos autorė be galo myli gyvūnus, vaikystėje savo sode buvo įkūrusi nedidelį žvėryną ir veterinarijos ligoninę vabzdžiams, pelėms bei paukšteliams. Maža mergaitė slapta svajojo, jog vieną dieną ištiktas bėdos į lesyklą atskris kilnusis erelis. Jis neatskrido, o knygos autorė parašė įstabią istoriją apie Škotijos ūkininko žemėse įsikūrusią erelio žuvininko šeimyną, kurios likimas tapo neatsiejamas nuo Kalumo ir Ajonos likimo. „Atveria akis, paliečia širdį ir taip įtraukia, kad verti puslapius nejučiomis.“Michael Morpurgo (Karo žirgo autorius) „Virpinantis širdį pasakojimas.“The Big Issue „Likau sužavėta.“Kate Humble, BBC laidos „Springwatch“ vedėja „Gniaužianti kvapą. Skaudi. Nepamirštama.“Virginia McKenna, „Born Free“ fondo steigėja Prekinis ženklas: Alma littera