Šešiolikos latvių poetų rinktinių eilėraščių knyga atspindi dabartinę latvių poezijos padėtį, skirtingus braižus bei tendencijas. Spausdinami Nepriklausomybės laikotarpio eilėraščiai. Iš latvių kalbos išvertė, antologiją sudarė bei žinias apie autorius parašė poetė, literatūrologė Erika Drungytė. „Kai buvau maža mergaitė, žavėjausi, kad mano diedukas Leonas Drungys prenumeruoja ir skaito latvišką spaudą. Jo tėviškė – Židikai, ten kiekvienas mokėjo kaimynų kalbą. Diedukas niekada neapleido dalykų, kurie man tapo vertybių pamatu – iš jo sužinojau, kaip svarbu išmanyti savo šalies ir tautos istoriją, išlaikyti patriotizmo dvasią ir pagarbiai elgtis su simboliais, mokėti kalbas bei pažinti kitas nacijas, kultūras, religijas. Močiutė Ona Drungienė (Avižienytė) buvo suvalkietė. Tai ji papasakojo, koks buvo tas „smetoniškas“ Kaunas, jo žmonės,…
Pažaiskime su mamyte ir tėveliu
Nuotaikingi ir spalvingai iliustruoti eilėraštukais mažiesiems.Prekinis ženklas: Dajalita
Gražūs daiktai
Ketvirtoji žinomos rašytojos eilėraščių knyga. Jai itin tiktų žinomas posakis, kad literatūra ne aprašinėja realybę, o ją kuria. Saros Poisson poezijos pasaulis itin originalus, savaip elitinis. Čia žaidžiama sąskambiais, asociacijomis, netikėtais metaforų blyksniais, tačiau šis žaidimas nėra savitikslis. Dažniausiai juo išryškinamos dvasinės slinktys, psichologiniai, egzistenciniai ar estetiniai lūžiai, vidinio gyvenimo dramatizmas. Kai kurie šių tekstų pakankamai hermetiški, tad ir skaitytojui teks bendradarbiauti su jais, tapti poetu netechnologine šio žodžio prasme. O taip nutinka susidūrus tik su gera poezija.Prekinis ženklas: Kauko laiptai
Prūsa. Rusiškai lietuviškas motyvas
Kaliningrade gyvenančio fizikos mokslų daktaro Boriso Bartfeldo eilėraščių knyga rusų kalba su greta spausdinamais vertimais į lietuvių kalbą. Rinkinio pavadinimu „Prūsa. Rusiškai lietuviškas motyvas“ autorius nusako ir savo eilėraščių turinį, ir intencijas. Nepaprastai domėdamasis Rusijos, Prūsijos ir Lietuvos istorija bei šiandiena, autorius, keliaudamas po Kaliningrado sritį, mato joje ir mitinę Prūsą, ir Mažąją Lietuvą, ir Karaliaučių. Tas domėjimasis tarsi koduotas gimimo vietos: Boriso vaikystė bei jaunystė prabėgo gimtuosiuose Trempuose (Novostrojevo) šalia bažnyčios, kurioje tarnystę andai ėjo legendinės Taravos Anikės vyras kunigas, vienas lietuvių raštijos pradininkų Jonas Partacijus (1610–1646).Iš kelionių po Lietuvą ir daugelio įdomių susitikimų gimė nemažai eilėraščių, kuriems autoriaus apsilankymas Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Tauragėje, Panevėžyje, Priekulėje, Šilutėje paliko turtingų…
Žemaičių krašto vaikų dainos. Gyvūnijos apdainavimas
Knygoje publikuojamos Žemaičių krašto vaikų dainos, kuriose vaizduojamas gyvūnijos pasaulis. Jose ryškus žmogaus ir gyvosios gamtos paralelizmas. Dainose dažniausiai apdainuojami Žemaitijos krašte ir Lietuvoje populiarūs tradicinės tautosakos veikėjai – gyvūnai: kiškis, vilkas, meška, ožka, katinas, šuo, žvirblis, gegutė, vanagas, pelėda ar kiti kiek rečiau minimi paukščiai ir žvėrys. Dainos leidinyje pateikiamos su natomis.Prekinis ženklas: Homo liber
Veranda
Keturioliktoji žinomo poeto knyga pasižymi praeinančio laiko apmąstymais, kuriems originalumo ir tikrumo suteikia vaikystės prisiminimai. Poeto kūrybinę versmę iki šiol maitina Žemaitijoje vaikystėje patirti įspūdžiai, tą patvirtina pluoštas žemaitiškai parašytų poringių. Filosofiniams apmąstymams apie neišvengiamai praeinantį gyvenimą, apie šiandienos visuomenės dvasines ydas optimizo suteikia ironiškos intonacijos, gebėjimas į viską žvelgti iš šalies.Prekinis ženklas: Homo liber
Manęs nebus kai kada
Naujausia poeto knyga, kurioje – šiuolaikinės aktualijos, amžinybės ir laikinumo diskursas, sparčiai besikeičiančios visuomenės performansas, atspindintis sultingai bravūrišką kalbos identitetą.Prekinis ženklas: Kauko laiptai
Saulės dėmių medžiotojai
Dvylikta poeto knyga pirmą kartą įgijo lyrikos žymą. Daugirdo reveransas lyrikai reiškiasi ryškesne meilės tema ir nuosaikesne poetika. Eilėraščiai tirštai metaforizuoti, vaizdai stiprina socialinių, egzistencinių problemų spinduliuojamą įtampą. „Naujame eilėraščių rinkinyje „Saulės dėmių medžiotojai“ poetas grįžta prie sau įprastesnės poetikos, tačiau ji praturtinama egzistencinio tragizmo gaidomis. Tad lyrika – jau ne tik raudona, persmeigti būtina, tačiau taip ir nepasiduodanti skraistė, bet ir graudesio ataida. Neišgyventas gyvenimas, žioravusi, bet taip ir nepagauta ar tiesiog banalybės tinkluose uždusinta galimybė geismo tviksniu perkeisti pasaulį. Veržtis iš tų tinklų ir sykiu vis aiškiau matyti lemties vaizdinio kontūrus: „ne tokia / ir visai ne tokia / bet tikriausiai gilesnė / už sapną / kur nusmigsim…
Skaidrumos
Alio Balbieriaus poezijos rinktinę „Skaidrumõs“ sudaro eilėraščiai iš šešių jo poezijos knygų: „Delno irklas“ (1986), „Alsavimų girios“ (1990), „Sapno pėdsakai“ (1997), „Tekstai apie viską ir nieką“ (1998), „Strazdo anatomija“ (2004), „Formų knyga“ (2008). Žmogaus ir gamtos harmonijos, sielos skaidrumos ilgesys atsiskleidžia plastiškų vaizdų, originalių metaforų kalba, subtiliai derančia su klasikinėmis poetinėmis formomis.Prekinis ženklas: Homo liber
Lyrika. Tolimos dainos. Rinktinė
Vieno iš iškiliausių XXa. antrosios pusės lietuvių poetų, Nacionalinės premijos laureato Jono Juškaičio (g. 1933m.) poezija iš dešimties išleistų knygų. Gyvendamas sovietmečio sąlygomis, autorius išliko nepriklausomas savo dvasia, nepritapo ir prie dabartinių atkurtosios nepriklausomybės postmodernistų. Remdamasis lietuviškąja pasaulėvoka ir moderniosios pasaulinės kultūros patirtii, sukūrė unikalų meninį pasaulį ir subrandino savitą poezijos stilių. Meditacija, daugiareikšmės ir dinamiškos metaforos, tapybiški vaizdai, istorinė atmintis, religinės ir patriotinės temos susijusios su individo egzistencija. Jono Juškaičio eilėraščių išversta į anglų, baltarusių, ispanų, italų, latvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, vengrų, vokiečių kalbas.Prekinis ženklas: Homo liber