Julius Keleras siūlo pažvelgti po kojomis – į šaligatvius, kuriais vaikštome kasdien, jų nematydami. Vilniaus šaligatviai unikalūs – tik čia galima rasti tokius įskilimų, pėdsakų, nutekėjimų, atspindžių ir sniego raštus. Šioje knygoje – ne tik nutylėta, netobula šaligatvių estetika, bet ir jais einančių žmonių mintys, suneštos iš įvairiausių Lietuvos ir pasaulio vietų, skirtingų gyvenimų ir išgyvenimų. Pavartę knygą ir perskaitę tekstus, nebegalėsite vaikščioti Vilniaus šaligatviais kaip vakar, kaip anksčiau. Prekinis ženklas: Kitos knygos

1985 metais Aivaras Mockus išvyko gyventi į JAV, bet nuo 1991 metų ėmė vis dažniau lankytis Europoje, penketą metų praleido Vienoje, apkeliavo daug įvairių šalių. Gyvendamas užsienyje, Aivaras Mockus išlaikė ryšius su Lietuva, jos kultūra, su senais draugais. Jų raginamas, surinko pluoštą savo eilėraščių, parašytų per dvidešimt penkeris metus (nuo 1975 iki 2000). Taip atsirado ši knyga, kuri yra tarsi autoriaus žvilgsnis į save prabėgusio ar tiesiog susapnuoto laiko veidrodyje.Prekinis ženklas: Aidai

Šeštas savito poeto eilėraščių rinkinys. Jo sandaros ypatumus lemia tirjų poetinių ciklų pynės: Jonos atgailos, lietaus fantazijų ir prisiminimų apie motiną. Tai gyvenimo tikrumu, poetinės kalbos natūralumu, saikinga iškalba pasižymintys eilėraščiai. „Ekspresionistiniuose eilėraščiuose egzistencinis nerimas sumišęs su metafiziniu ilgesiu. Sumišęs čia – šakninis žodis. Sumišęs iki pamišimo. Gintaro Bleizgio „Sodas“, supintas iš spindulių ir šešėlių, pilnas tiek šviesos, tiek ūksmingos gyvybės, plyti natūralios, nenumelioruotos poezijos teritorijose.“ – Aidas MarčėnasPrekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Naujoje knygoje apie meilę ir mirtį, džiaugsmą ir liūdesį, dvasinę kančią ir fizinį skausmą poetas kalba asketiškai, be sentimentalių atsidūsėjimų. V. Elmiškiui artima kaimo žmogaus pasaulėjauta, atidus ir geranoriškas žvilgsnis į praėjusį, tačiau ne į prarastą laiką.Prekinis ženklas: Kauko laiptai

Nauja dvikalbė poetės, rašančios lietuviškai ir angliškai, knyga. Poetinį slėpinį ir erdvę audžia metaforos, užuominos ir potekstės, išgyvenimų punktyrai. Lietuviškos patirtys siejamos su pasaulio kultūros kontekstais.„Lidijos Šimkutės eilėse kraštovaizdžiai, kad ir minimalistiniai, yra labai įvairūs – tai ir Australijos eukaliptai, ir Vienos Prateris, ir Budapešto gatvės, ir tiksliai nupieštas Niujorko baras. Realiausi iš jų – Vilnius ir Baltija (tuose lietuviškuose koliažuose girdėti ypatinga, itin asmeniška nerimo bei pavojaus tonacija). Eilės susisieja ne tik su tapyba, bet ir su muzika.“ – Tomas VenclovaPrekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Debiutuojančio poeto kūryba nuo 1994 m. žinoma literatūrinės spaudos skaitytojams, pelniusi premijų, versta į užsienio kalbas. Miesto žmogaus įdėmus žvilgsnis, kultūringa meninė išraiška, saviti kompoziciniai sprendimai (skyrius „Bendratys“) – tai daugiau negu debiutiniai pažadai.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Sigito Gedos sukurtame poetiniame universume visko yra daug , taip pat ir galimų rinktinių, kurių kieviena būtų atskiras pasakojimas apie poetą ir jo pasaulį.Visų svarbių Gedos kūrybos sandų viena knyga neapimsi. „Gyvosios poezijos“ serijai pasirinktas knygos pavadinimas Ugniabalsis niekas. Balso, poetinės kalbos, pirmapradžių vaizdinių masyvas ir „aš“ refleksija, kalbančiojo kaukių mainymas buvo pagrindinės gijos, kurias magėjo vyti iš Gedos tekstų. Norėjosi pirmą poetinę Gedos rinktinę padaryti „švarią“, skleidžiančią pirmapradę energiją, todėl dėmesys krypo į kūrybos pradžią, į vizijinius. ekstatinius, erotiškus, „vaikiškus“ eilėraščius ir daugiabalses poemas bei fugas.Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Eilėraščiai. „Lietuvių literatūros lobynas. XX a.“Poetas Vytautas Mačernis (1921–1944), gyvenęs vos 23 metus, savo vizionieriška poezija įėjo į lietuvių literatūros klasiką. Knyga leidžiama minint 85-ąją jo gimimo sukaktį.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Trečiojoje knygoje poetė lieka ištikima savo vertybėms – radikaliam, prie nieko nesitaikančiam individualizmui ir sąžiningam, atviram ir neornamentuotam žvilgsniui į tikrovę. Tikrovę, kuri demaskuojama ir dekonstruojama, neharmonizuojanti ir neteikianti vilties, tačiau… Tačiau, pasak autorės, gal tas egzistencinis dugnas suteikia pačią didžiausią galimybę atsispirti ir kilti – nefalsifikuotos gyvybės, nesumeluoto grožio ir neišglvotos prasmės kryptimi?Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla