Slam poezija – vienas iš įdomiausių, naujausių ir gyvybingiausių šiuolaikinių literatūrinių reiškinių Lietuvoje, tikras šiuolaikinis literatūrinis avangardas. Slam – tai poetinės improvizacijos menas, jo kūrėjai – poezijos atlikėjai nevengiantys literatūrinės subversijos, aštrios socialinės tematikos.Slam judėjimas prasidėjo vos prieš keletą metų, o šiandien Vilniuje Slam poezijos skaitymai-konkursai vyksta ko ne kiekvieną savaitę. Slam judėjimas įgyja tarptautinę dimensiją – skaitymus pradėjo lankyti svečiai iš užsienio Pvz. – Amerikietis Bob (kas jis toks).Slamas turi jau savo istoriją, chronologiją, savo žvaigždes. Taigi laikas šį poetinės improvizacijos meną atspindėti leidiniu, apimančiu jo istoriją, chronologiją, jo estetiką, bei įdomiausius pavyzdžius, kurie būtų nufilmuoti, nufotografuoti. Taip pat leidinyje būtų pateikti įdomiausių autorių tekstų pavyzdžiai.Ir ant scenos ima…
Iš gyvenimo garstyčių bei krienų
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato rimtas pokštas – eiliuoto (ir ne tik) humoro knyga. Eilėraščiai, parodijos, žaismingos poetinės dramos, bendražygių kūrybos smagios interpretacijos. Poetas sąmojingai imituoja kolegų stilistiką, nardo po literatūros renginių ir bohemos užkulisius, ironizuoja klišes ir patetiką, perteikia kultūros žmonių bendrabūvio atmosferą.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Ant vakaro kranto
Penktoji poetės knygą. Palyginti su ankstesnėmis, poezija dramatiškesnė, giluminiai dvasinės patirties klodai atsiveria problemiškesniais laiko ir žmogaus gyvenimo prasmės apmąstymais, pasireiškiančiais nusivylimo, grėsmingų metafizinių nuojautų ir vienatvės poetiniais motyvais. Prekinis ženklas: Homo liber
Su močiute
Eilėraščiai „Su močiute“ skirti darželinukams ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams.Knygelėje vaikai supažindinami su metų laikų, paros kaita, su žmogaus kūno dalimis, jų paskirtimi.Eilėraščiai trumpi, sklandūs, lengvi deklamuoti, parašyti grakščia forma, todėl mažieji skaitytojai juos greit įsimins.Prekinis ženklas: Druka
Pėsčias paukštis
„Po dvidešimties metų“. Daugelis esame skaitę taip pavadintą knygą apie tris muškietininkus.Prieš dvidešimt ir ketverius metus esu išleidęs knygą apie Algimantą Baltakį, pavadinęs ją „Paskui pėsčią paukštį“. Visi trys mane domino – ir jis (be abejo, Portas, jeigu paisysime Aleksandro Diuma), ir Alfonsas Maldonis, ir Justinas Marcinkevičius.Praėjus kokiam mėnesiui po Marcinkevičiaus mirties, pavijau Baltakį einantį namo Sapiegos gatve, ir tada Algimantas: „Tai matai, aš vienas iš mūsų trijulės – ir rūkiau šitiek, ir gėriau, viską, o jų jau nebėr, a!..“ Apie ištryškusią nesakysiu.Išlieka Portas. Tvirtovė. Žodis iš žinomo Baltakio eilėraščio.Iš lyrikos teorijos turėtume būti įsiminę tartum nerimtai skambantį rimtą teiginį, kad poetas esąs vaikas.Baltakis yra nuėjęs ilgą kelią, savo stuburo…
Mūzoms ir jų Kareiviams
Tai pirmasis kareivio, daug ka mačiusio ne visai šaltuose kraštuose – Afganistane ir Irake, – eileraščių rinkinukas. Jame lengvu humoru, subtiliomis užuominomis, o kartais ir kandžia ironija ar sarkazmu ciniškai, arba atvirkščiai – romantiškai, beveik nuolat su šypsena žaidžiama žodžiais…Prekinis ženklas: Doros pasaulis
Amžinas esi, kol gyveni
Žinomos poetės, Salomėjos Nėries laureatės (1986), dešimties knygų autorės, naujausių eilėraščių knyga, kurioje didžiausios vertybės – vidinė žmogaus laisvė, atsiribojimo ir apsisprendimo valia, išmintis išreiškiami per subtilių potyrių prizmę, poetizuojami dramatiškesniais nei ankstesnėje kūryboje sarkastiškais vaizdiniais. Eilėraščiuose jaučiamas autorės tikėjimas žmogaus pastangų prasmingumu.Prekinis ženklas: Homo liber
Testamentas mažai mergaitei
Neseniai mirusio žinomo poeto filosofiškai jautrūs eilėraščiai. Kas perskaitė bent jau pavadinimą, turi teisę paklausti: „O kodėl testamentas?“ Tokie popieriai juk kažką kažkam paliekant parašomi… Tikra teisybė! Testamentas yra palikimas, dovana tiems, kas skaito, kas mėgsta, nori, galvoja ar svajoja skaityti. Netgi – deklamuoti, mokytis mintinai.Prekinis ženklas: Trys žvaigždutės
Baltojo kiro giesmynai
Pajūryje gyvenančios poetės lyrikoje jautraus ir įdėmaus žmogaus išgyvenimai yra savaime įgiję savitų to krašto vaizdų ir spalvų. Tai ketvirtoji poetės (ir dailininkės) eilėraščių knyga, rodanti, kad jos balsas vis atviresnis, o žvilgsnis vis daugiau aprėpiantis. „aš esu šiame krante o krantas yra manyje manyje yra krantas o krante esu aš aš esu krantas“Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Tenoriu būti
Pastaraisiais metais Zita Mažeikaitė daugiausia reikšdavosi kaip vertėja. Savo lyrikos rinkinius išleido senokai – 1979 ir 1986 m. Taigi trečioji jos poezijos knyga atrodo kaip netikėtumas. Netikėtumą aptiksime ir rinkinio faktūroje. Eilėraščiai turi aiškią savo aplinką, visai konkrečią. Tai sodyba Dzūkijoje, tėviškė ir jos žmonės, poetinis santykis su mirusia dailininke D. Didelyte. Unikaliai skamba močiutės Magdalenos užkalbėjimų ir būrimų jungtis su šiandienine poezijos kalba.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla