Pasak knygos sudary­tojos Aistės Birgerės, ši „Janinos Degutytės (1928–1990) po­ezijos rinktinė sudaryta iš reprezentatyviausių jos kūrinių (…). Lietuvių literatūros lobynui priklauso J. Degutytės skambi meilės lyrika; asmeniška bendruomeninio (dažniausiai tautinio) įsipareigojimo poetika; savita egzistencinė savivoka ir savikūra, ryškiausiai matoma gamtos, kultūros, šalia esančio žmogaus gyvenimo patirties eilėraščiuose. Tai chrestomatiniai vėlyvosios romantinės lietuvių lyrikos pavyzdžiai ir kartu – tylus išskirtinių gyvenimo įtampų (dramatiškos vaikystės, sunkios ligos, jos nulemto atskirumo, vienišumo) patirties meninis dokumentas, kuris praturtina ir provokuoja šiandieninės kultūros sąmonę.“ Knyga parengta remiantis „Rinktinių raštų“ dvitomiu („Vaga“, 1988) ir leidžiama minint 80-ąją poetės gimimo sukaktį.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

„Giedanti tuštumon kariuomenė” – ketvirtoji Gintaro Bleizgio poezijos knyga. Poetas tarsi jaučiasi priklausąs kalbančių tuštumon brolijai, gal net kariuomenei. Knygoje jaučiamas sielos išvietinimas, draskymas, baimė dėl tirpstančio laiko, nepritapimas prie šio pasaulio sudeginto. Tai vidinis riksmas ir kartu – Jobo knygos nuoplaišėlės, jų nuskaitinanti kančia. Prekinis ženklas: Homo liber

Praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje A. Grybauskas buvo vertinamas kaip vienas ryškiausių jaunų poetų. Išleido rinkinius „Spalvoti nuotaikų žibintai“ (1976), „Bandymai apkabinti“ (1978), „Atklydimai“ (1983), rinktines su naujais eilėraščiais „Mugė“ (1988), „Apžvalgos spiralė“ (2006). Po ilgokos pertraukos – naujų eilėraščių knyga. Gyvas reagavimas į gyvenimo reiškinius, natūrali visuomeniška laikysena, šerpetota poetinė kalba, dabarties ir istorijos gaivūs apmąstymai – įspūdingi šio rinkinio ypatumai. „Chaose jis mato tvarką – tegul kartais ir negailestingą tvarką, neleidžiančią pasiduoti skepsiui ir sarkazmui „gastronomų šviesoje“ ir laikinų dalykų menkystės akivaizdoje. Gera, stipri orios ir stojiškos poezijos knyga“(Antanas A. JonynasPrekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

A. Cibulskis – tragiško likimo žmogus. Atsisakė būti komjaunuoliu, 1950-aisiais bandė prasibrauti į Vakarų pasaulį…Prekinis ženklas: Alka

„Dažnas Tomo Taškausko – pirmojo mūsų „Debiutų“ serijos poeto – eilėraštis primena vėjo pėdsaką ant vandens. Gana aiškiai matomą, žaismingą, tačiau čia pat ir nykstantį, tik liūdną laikinumo įspūdį paliekantį. Jeigu mokėčiau kalbėti aiškiau, pasakyčiau, jog tai – gyvenimo, pasaulio, mūsų laiko mįslingi, įspėjantys ar net pranašingi ženklai jaunoje poetinėje sąmonėje.Vis dėlto ne viskas šiame rinkinyje taip jaunatviškai nekalta ir natūralu: esama gilaus konstruktyvumo – poetiniam įspūdžiui kurti pasitelkiamas atsimenantis, žinantis, jau šiek tiek literatūrinės patirties sukaupęs Logos.Nežinau, beje, ir neklausiau, ar Tomas Taškauskas yra bent kiek domėjęsis struktūralizmu ir dekonstrukcija. Į pasaulį jaunasis poetas žvelgia taip, tarsi pirmą kartą jį matytų: su nuostaba, smalsiai, retkarčiais net įtariai, ne visiškai…

Arūnas Spraunius, žaismingas ir ironiškas poindustrinio kapitalizmo epochos dainius, lietuvių poezijoje jau įtvirtino naują lyrinį herojų – šiuolaikinį žmogų-vartotoją, kalbantį laikraščių antraštėmis, reklaminių šūkių nuotrupomis ir televizijos žvaigždžių posakiais. Naujame poezijos rinkinyje autorius lieka ištikimas sau, o ne lietuvių poezijos tradicijai, ir stačia galva vėl neria į visomis reklamos bei komercijos spalvomis tviskantį vartotojų pasaulį.     Šis pasaulis, kurį suktis verčia anaiptol ne visuotinė gravitacija, o „Elf“ korporacija, tirštai apgyvendintas garsiais prekių vardais ir bevardžiais vartotojais. Sužmoginti ir įasmeninti prekių ženklai A. Sprauniaus eilėraščiuose virsta charakteringais personažais, o reklamos šūkiai – jų gyvenimo kredo. Paradoksaliai gretindamas „amžinus“ kultūros ir „vienadienius“ prekių ženklus, autorius kuria „beprotiškai herojišką“ XXI a. žmogaus identitetą,…

Filosofijos mokslų daktaro poetinis debiutas. Lyrinės refleksijos natūraliai apglėbia gamtovaizdžius, meilės išgyvenimus, kitus asmeniškus potyrius. Verlibrai prisodrinti apmąstymų, laiko patvirtintų aukštųjų vertybių pojūčio. Knyga skaitoma kaip žmogaus dvasios istorijos tarpsnis.Augustinas Dainys (g. 1972) Vilniaus universitete baigė filosofijos studijas ir apgynė daktaro disertaciją apie Wittgensteino ir Heideggerio kalbos sampratas. Dėsto filosofiją Lietuvos edukologijos universitete. Dar būdamas moksleivis išmaišė Lietuvos miškus, ežerus, pelkes ir su draugu sužiedavo kelis tūkstančius paukščių. Šios patirtys A. Dainį pavertė prisiekusiu gamtos metafiziku. Dauguma jo eilėraščių persmelkti lietuviškos krikščionybės dvasios, kuriai gamta yra Dievo namai. 2012 metais leidykla „Metodika“ (dabar „Sofoklis“) išleido jo filosofinį romaną „Angelofilai: trys istorijos apie sielos alchemiją“. A. Dainio poezijos lig šiol dažniausiai…

Ketvirtoji žymios lietuvių poetės eilėraščių knyga, sklidina skaudžios patirties, nesutramdomai bėgančio laiko atneštų netekčių, stipraus tėvynės meilės ir atsakomybės jausmo. Emocionalūs išgyvenimai išreikšti kondensuota lyrinės miniatiūros forma. Taupiame eilėraščio žodyje atsiveria begalinė erdvė minčiai. Rinkinyje spausdinami 421 poetės kūrinys.Prekinis ženklas: Homo liber

Antrasis poeto, prozininko Kazio Inčiūros romano „Ant ežerėlio rymojau“ leidimas (pirmą kartą buvo išspausdintas 1930 m. Kaune). Romane vaizduojama tarpukario Lietuvos kaimo buitis ir žmonių santykiai, atsispindi Laikinosios sostinės kultūrinio gyvenimo realijos, aukštinami darnūs santykiai šeimoje bei moralinės vertybės: darbštumas, sąžiningumas, ištikimybė.Prekinis ženklas: Homo liber