Knyga „Išeidamas į kelią pasiimk“ skaitytoją kviečia leistis į kelią simbolinėmis pasaulio kryptimis, kuriose sutinkamos šviesių įžvalgų kupinos kasdienybės ir švenčių, gimtinės ir šeimos, bendrystės ir asmeninio svarbumo akimirkos. Pasaulio kryptis bei jose nusidriekiančius minčių, jausmų, patirties žemėlapius juvelyriškai sujungia kiekvieno skyriaus pradžioje sutinkami poetiniai blyksniai – haiku. „Vakarų kryptyje“ autorė į skaitytoją kreipiasi ir gimtąja žemaičių dounininkų tarme.Knygoje skaitytojas ras minčių, kurių jam įvairiose situacijose gali prireikti, todėl išeinant į kelią verta šią knygą pasiimti.Prekinis ženklas: Spaudos praktika

Žemaitijoje gyvenančio poeto kūryba žinoma literatūrinės spaudos skaitytojams, 1997 m. pasirodė jo debiutinė knyga „Dienų pasiklausiu“. Antrame eilėraščių rinkinyje žemės darbų žmogaus žodžiai persikelia į modernios poetinės išraiškos erdvę, neprarasdami rupumo ir aiškumo.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

J. Aisčio eilėraščių rinkinys „Užgesę chimeros akys“, prie kurio pridėtas kompaktinis diskas su paties autoriaus įskaityta poezija.Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Likimo pokštai nesuprantami, neaiškūs, įnoringi. Jų paslaptis kažin kas besupras. Linkiu visiems, visiems – jūs būkite laimingi. Ir prisiminkite akimirkas geras.Prekinis ženklas: Antanas Nedzinksas

23-oji serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ knyga. Kazys Binkis (1893-1942) – pomaironinės kartos poetas, lietuviškojo avangardizmo pradininkas. Jo kūrybos rinktinėje publikuojamas novatoriškas rinkinys „100 pavasarių“ ir kiti eilėraščiai, humoristinė ir satyrinė poezija. Čia ir „Atžalynas“ – populiari drama apie moksleivių gyvenimą, moderni drama „Generalinė repeticija“. Rinktinė parengta remiantis paskutiniuoju K. Binkio „Raštų“ leidimu.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Apie autoriųPirmoji autoriaus knygelė buvo išleista jo paties (Grumstas K. Rudens jaunystė: eilėraščiai: 1940–1988. – V.: Periodika, 1989 m.).Joje autorius nuoširdžiai apdainuoja Lietuvą, jos gamtą ir savo išgyvenimus. Pats jautėsi tarsi nereikšmingas, paprastas šapelis, gal todėl ir pasirinko autorinį pseudonimą „Grumstas“, kaip pats sakė, „šalia kelio, vieškelėlio, kad niekam neužkliūtų“.Ši antroji knygelė – tai autoriaus dokumentinė apysaka apie žmones, karo metu išvežtus priverstiniams darbams į Vokietiją, apie jo ir kitų šalia buvusių žmonių išgyvenimus ir likimą. Deja, dėl įvairių priežasčių pats autorius nespėjo jos išleisti, nors tai buvo jo svajonė.Kartu su eiliavimu autorius mėgino kurti ir trumpus apsakymus, keli jų jau savo pavarde Kazys Mikušauskas buvo išspausdinti periodiniame žurnale„Švyturys“: „Sugrįžimas prie vyšnios“, 1988–21; „Dangaus…

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato naujų eilėraščių rinkinys. Tai poezijos meistro lyrika, kurioje vienu srautu teka sakralumo išgyvenimai, daug iš savęs ir iš visų reikalaujančio piliečio žodžiai, daugiareikšmiai meniniai vaizdai.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Debiutavęs 1960 m., išleidęs daug poezijos knygų, šiame naujų eilėraščių rinkinyje poetas savaip tęsia ankstesnės knygos „Sugrįžimai“ (2010) meninį kelią: visuomenės ir kultūros sąveikos, laiko tėkmės apmąstymus. Daugėja autorefleksijų, sąlyčių su mitų situacijomis, pastangų turtinti ir naujinti kalbą.  „… regėt ateinančius nueinančius žingsnius  tikėt savom versmėm tekėti tik iš jų  susidraugauti su dangum su belaikiu  išmokt pažvelgt iš paukščių skrydžio aukštumos  ir džiūgaut kai pražysta atšlaitės melsvai  ant lapų užrašytą tylumą skaityt“ – Jonas Jakštas  Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Į „Debiutantų“ gretas stoja dar viena autorė – jauna poetė ir dailininkė Mingailė Apulskytė, pati iliustravusi savo eilėraščių rinkinį.Kiekvienas Mingailės eilėraštis yra stačiai nenuspėjamų sąsajų grandinė: čia tolimas vaizdinys šaukiasi dar tolimesnio, švelnūs jausmai dažnai provokuoja ironiją ar net pagiežą, visi žmonės ir visi daiktai šiame dar trapiame poetiniame pasaulyje tarsi ieško sau svetimo, dar nepatirto, nepažįstamo – todėl taip skausmingai geidžiamo. Žavus yra tas bręstančios sielos veržlumas, nebeįstengiant jau net sustoti, nebegalint nieko užbaigti. Kartu tai pranašauja neišvengiamą emocinę katastrofą, išsekimą, išvydus tikrųjų pasaulio prasmių veidą, – ir galbūt tikros kūrybos pradžią…Justinas KubiliusPrekinis ženklas: Versus aureus