Poezija. „Lietuvių literatūros lobynas. XX a.“Papildoma, 31-oji, serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ knyga. Jurgis Baltrušaitis (1873–1944), žinomas ir kaip mąstytojas, diplomatas, kultūrų ryšininkas, visų pirma priklauso poezijos klasikos pasauliui. Išsamioje rinktinėje spausdinama ir lietuviškoji kūryba, ir rusų kalba parašyti eilėraščiai – rusų simbolizmo reikšminga dalis.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Antausis sienai
„Antausis sienai“ – paties poeto Valdemaro Kukulo sudarytas neskelbtų eilėraščių rinkinys, išleistas trim mėnesiams praėjus po autoriaus mirties. Eilėraščiai rašyti 2009–2011 metais.Prekinis ženklas: Homo liber
Visi eilėraščiai. 1956-2010
Šioje „Gyvosios poezijos“ serijos knygoje publikuojami per daugiau nei pusę amžiaus parašyti Tomo Venclovos eilėraščiai, kuriuos pats autorius „laiko vertais skelbti“. Eilėraščiai knygoje dėstomi chronologiškai nuo 1956 iki 2010 metų. Beveik kiekvieną eilėraštį palydi autoriaus komentaras – tai itin retas atvejis. Teigdamas, kad „svarbiausia, kas man rūpi poezijoje – prasmė“, T. Venclova pastebi, kad užuominas, citatas ir nuorodas išnarpliojantys komentarai gali duoti naudos. Sykiu, komentarai gal atskleis ir kai kurias poeto „biografinio romano“ detales – ne todėl, kad jos būtų savaime įdomios, o todėl, kad padeda geriau suprasti eilėraščius – tvirtina poetas. Kartu su beveik 200 eilėraščių pateikiama ir kompaktinė plokštelė, kurioje paties poeto įskaityti eilėraščiai.Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir…
Kalba su lemtimi
Pirmą kartą Lietuvoje viena knyga išleidžiami poeto, vertėjo, diplomato Jurgio Baltrušaičio (1873–1944) rusiškosios poezijos vertimai į lietuvių kalbą. Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Rusijoje, kūręs lietuvių ir rusų kalbomis, išpažinęs simbolizmo estetiką poetas filosofiškai apmąstė žmogaus būtį, jo vietą visatos sandaroje, tos būties dramatiškumą, ir drauge viltingai tikėjo pasaulio harmonija. Į knygą „Kalba su lemtimi“ sudėti rinkiniai: „Земные ступени“ (1911, liet. k. „Žemės laiptai“, 1973), „Горная тропа“ (1912, liet. k. „Kalnų Takas“, 1973), „Лилия и Серп„ (1948, liet. k. „Lelija ir pjautuvas“, 1996), taip pat į rinkinius neįėję bei iš autoriaus archyvo Paryžiuje Laimono Tapino parvežti eilėraščiai. Vertė Linas Broga (1926–2005). Žavėjausi daugeliu poetų. Lyg bangos jie kilo, slūgo ir…
Viešpačiai ir naujosios būtybės
Tai pirmas žinomo dainininko Džimo Morisono poezijos vertimas į lietuvių kalbą. Poemoje „Viešpačiai“ nesunkiai įžvelgiama pagrindinė mintis – kinas. „Regėjimo ir regėjimų menas.“ Kinas, anot autoriaus, atsirado ne iš literatūros, meno ar teatro, o iš liaudies burtų, nuo raganų laikų, kai apeigų metu „šešėliai tapdavo dvasiomis, apsaugančiomis nuo blogio“. „Naujosios būtybės“ – pastanga į pasaulį pažvelgti moters driežės akimis, praplėsti regėjimo lauką poetinio žodžio įtaiga.Prekinis ženklas: Versus aureus
Antikos poetės
Daugiau nei prieš du su puse tūkstančio metų suskambusios moteriškosios lyros garsai ataidi ir iki mūsų dienų. Antikos laikais kūrė ne tik Sapfo. Būta ir daug kitų, mums žinomų ir nežinomų poečių. Didžioji jų kūrybos dalis dingo. Tačiau net iš blogai išlikusių eilių, iš trumpų jų fragmentų galime justi, kad Antikos poetės buvo grožio bei gėrio kūrėjos. Joms buvo svarbu ne karas, ne valdžia, ne politika. Poetės apdainavo amžinąsias bendražmogiškas vertybes – draugystę, meilę, ištikimybę. Išlikusios jų eilės stebina jausmų gaivumu ir moteriška šiluma bei padeda suprasti, kaip mąstė, ką mylėjo, ko siekė Antikos moterys.Prekinis ženklas: Charibdė
Įsiklausykim amžių balso
Poezijos rinktinę sudaro įvairių metų eilėraščiai – apie tikėjimą, Tėvynės meilę, laisvės kovas ir tremtį, įstabią Lietuvos gamtą ir Visatos slėpiningumą, akimirkos grožį, naikinančią laiko galią ir žmogiškosios būties trapumą, nesutaikomą gėrio ir blogio kovą.Prekinis ženklas: Petro ofsetas
Tėvui, nors tiek
Lietuvių poetų eilėraščių rinktinė, skirta tėvams arba apie tėvus.Knygoje rasite tokių žinomų poetų kaip Justinas Marcinkevičius, Marcelijus Martinaitis ir daugelio kitų nuostabias eiles tėvams.Puiki dovana mylimam tėčiui.Prekinis ženklas: Vyrų krizių ir informacijos centras
Laikinųjų reikalų patikėtinis
E. Ignatavičiaus eilėraščių spausdinta almanachuose „Svetimi“ (1994), „Poezijos pavasaris“, periodikoje. Bet knyga – pirma. Vyrauja tekančio laiko motyvas su gelžkelių, stočių, apleistos tėviškės, keleivio įvaizdžiais, įsiterpia istorijos ir dabarties apmąstymų, socialinio gyvenimo miniatiūrų. Taupi poetinė kalba, tylus balsas, gražūs skambesiai.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Kambarys
„Kambarys“ – naujausių poeto Antano A. Jonyno (g. 1953) eilėraščių rinkinys. Kai Antanas A. Jonynas ištarė savo būsimo poezijos rinkinio pavadinimą – „Kambarys“, pagalvojau, kad paprasčiau lyg ir nebėra kaip pasakyti, nebėra ką ir sutrumpinti. Kad šio poeto eilėraščiai asketiškėja, matyti. Bet asketiškėja ypatingu būdu – aristokratiškėdami, lyg rasdami vietą tarp Henriko Radausko ir Kazio Varnelio. Poeto vieta nebūtinai tik tarp poetų. Gali būti, kad taip sakau paveikta įspūdingos knygos – Antano A. Jonyno rinktinės „Sentimentalus romansas“, 2009 išleistos „Tyto albos“ (dailininkė Sigutė Chlebinskaitė), kur Kazio Varnelio darbai išnyksta kaip „iliustracijos“ ir atgimsta kaip linijų poezija.Bet ne apie tai. Apie naują Antano A. Jonyno rinkinį „Kambarys“… Tikrų poetų nesame pertekę, nors…