Landsbergizmo, paksizmo ir uspaskizmo apžvalginė studija. Autorius drąsiai, su tam tikra ironijos doze pažvelgia į atkurtos nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo realybę, originaliai sugrupuodamas faktus ir reiškinius nagrinėja mūsų politikos elito ir tautos susipriešinimo priežastis.Prekinis ženklas: Gairės

Knyga „Ekonominė politika“ – plačiajai auditorijai suprantama ypač gilios ekonominės politikos analizės versija. Šešiose į knygą sudėtose paskaitose ekonomistas ir filosofas Ludwigas von Misesas (1881–1973) atskleidžia mūsų laikmečio ekonomikos ir politikos problemų prigimtį ir jų sprendimo kelius. Tai knyga, kuri jums atstos kalnus specialios literatūros ir paprastai išaiškins painias ekonomikos problemas.Prekinis ženklas: Eugrimas

Tai jau trečioji filosofijos daktaro Andriaus Navicko knyga. Šįsyk kiek kitokia, tačiau ir vėl „plaukianti prieš srovę“. Ar mes dar turime pagrindą mūsų visuomenę vadinti laisva? Ar patys esame ir norime būti laisvi piliečiai, kurie prisiima atsakomybę už bendrąjį gėrį? Knygoje šie klausimai svarstomi analizuojant „žmogaus teisių“, „demokratijos“, „tolerancijos“, „asmens orumo“, „sąžinės“ ir „teisingo karo“ sąvokas. Taip pat keliamas klausimas – ką šiandien reiškia kova už laisvę? Prekinis ženklas: bernardinai.lt

Knygoje pateikiama sisteminė aiškinamoji ir normatyvinė visuomeninių santykių vizija, plėtojanti ir gilinanti klasikinio liberalizmo įžvalgas. Pateikiama principinė visų kolektyvizmo atmainų, dar daugiau – pačios politikos, kaip kolektyvizmo įrankio, kritika.Prekinis ženklas: Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Žurnalo „Agora“ steigėjai tęstiniame leidinyje siekia sutelkti visus Lietuvoje dirbančius politinės komunikacijos tyrėjus, suinteresuotus giliau pažinti politinės komunikacijos fenomeną, ištirti ir suprasti šiandien vykstančius dinamiškus šio reiškinio pokyčius ir raidos tendencijas. 2013 m. gruodį pasirodęs antrasis leidinio numeris skirtas informaciniams karams. Numeryje publikuojami VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesoriaus Gintauto Mažeikio, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentės Audronės Nugaraitės, KU Politologijos katedros docento Kęstučio Šerpečio, LRT žurnalisto Virginijaus Savukyno, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Nerijaus Maliukevičiaus, VU Komunikacijos fakulteto lektoriaus Andriaus Šumino, VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto doktoranto Viktoro Denisenkos straipsniai informacinių karų tematika.Prekinis ženklas: Kitos knygos

Buvusio disidento, kovotojo idealisto straipsniai, apybraižos, kurių dauguma spausdinti Respublikos laikraščiuose ir žurnaluose atkūrus nepriklausomybę. Autorius skausmingai išgyvena šiandienės Lietuvos anomalijas, ieško kelių iš dabartinės padėties. Knyga iliustruota fotonuotraukomis. Prekinis ženklas: Gairės

Lietuvos politinės minties antologija – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir poli­tikos mokslų instituto mokslininkų vykdomas projektas, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programą (projekto nr. LIT 4-15). Pirma­sis Lietuvos politinės minties antologijos tomas skirtas tarpukario Lietuvos politinei minčiai. Antrajame tome skaitytojas ras reikšmingiausius išeivijos politinės minties darbus. Sudaryto­jai siekė laikytis antologijoms rengti būdingo įvairovės principo. Ideologinė įvairovė reiškiama skirtingomis tautiškumo ir liberalumo interpretacijomis, įvairiu požiūriu į sovietinį režimą ir santykius su okupuota Lietuva. Tekstai suskirstyti pagal išeivijos politiniam mąstymui būdingas temas ir išdėstyti chronologine tvarka. Kaip ir pirmajame tome, kiekvieną tekstą palydi trumpa biograma su nuotrauka, svarbesnių veikalų ir tyrimų nuorodomis. Lietuvos politinės minties antologija…

 Gerai žinoma, kad sovietai naikino lietuvių valstybę bei lietuvių naciją, kaip tos valstybės pagrindą, naudodami smurtą prieš tam tikrus socialinius sluoksnius, o ypač nusitaikę buvo į labiausiai išsilavinusią žmonių grupę – inteligentiją. Autorės nuomone, fizinis susidorojimas su „smetonine“ inteligentija buvo tik pirmas žingsnis. Per penkiasdešimt okupacijos metų susiformavo naujas intelektualinis elitas, kuris energingai atmeta tai, kas europietiškos civilizacijos raidoje buvo nuolat suvokiama kaip pilietinė šio socialinio sluoksnio pareiga – etinių bendruomeninio sambūvio pagrindų priežiūra ir puoselėjimas. Knygoje išsikiriami kai kurie labiausiai charakteringi bruožai, būdingi įtakingiausių šalies kultūros bei mokslo autoritetų laikysenai, kurie atsiskleidė per pirmuosius du nepriklausomybės dešimtmečius, kartu aiškinant, kaip ta laikysena negatyviai įtakoja lietuvių bendruomenės dvasinę pusiausvyrą bei…

Monografijos tikslas – ne monokoncepcinio pilietinės visuomenės varianto tyrimas, o metodologiniu pliuralizmu paremta įvairiapusių pilietinės visuomenės istorinių, teorinių, struktūrinių dimensijų sklaidos apžvalga ir taikomųjų – socialinių, politinių, sociologinių, edukologinių, komunikacinių ir pan. aspektų analizė.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla