Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (1893–1993) per savo šimtą turiningo gyvenimo metų buvo imlus jaunuolis ir karys, Nepriklausomybės savanoris ir atkurtos Lietuvos statytojas architektas, visuomenės ir valstybės žmogus. Skelbiami jo atsiminimai yra itin gyvas, vaizdingas istorijos liudijimas, o sykiu – įtaigus asmens ir jo aplinkos portretas. Įvykių faktus, dažnai mažai žinomus arba pamirštus, bei atminties paveikslus lydi autoriaus mintys apie architektūros ir gyvenimo prasmę, apie pareigą ir garbę.Knyga skiriama visiems – nuo jaunimo iki istorikų.–Sudarė ir parengė Vytautas LandsbergisPrekinis ženklas: Versus aureus

Edmundo Ganusausko knygos „Gyvoji barikada“ leidimas skiriamas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20 metinėms ir 1991-ųjų sausio 13-iosios dvidešimtmečio sukakčiai.  Praėjus dešimtmečiui, daug kas nugrimzta užmarštin, atrodo, dar neseni istoriniai įvykiai naujoms kartoms belieka įrašu istorijos vadovėlyje, enciklopedijoje ar kalendoriuje. Tačiau pastaruosiuose leidiniuose gyvos atminties, to meto atmosferos ir žmonių išgyvenimų nerasime, o ir laiko distancija atneša naujus vertinimus, kitokius požiūrius, atrandama ir tiriama nauja medžiaga, susijusi su sausio 13-iosios įvykiais. Edmundo Ganusausko knygos „Gyvoji barikada“ leidimas šiandien ypač aktualus kaip vienas svarbesnių autentiškiausių liudijimų apie lemtingus Sausio 13-osios įvykius. Parengtas kuklus „Gyvosios barikados“ leidimas, pasirodęs netrukus po 1991-ųjų sausio 13, papildytas autoriaus įžvalgomis, komentarais, įvadiniu straipsniu ir apibendrinančiuoju skryriumi, taip pat autentiška fotografine…

Knygoje atskleidžiama mažiau aprašyta vieno spalvingiausių Vilniaus priemiesčio – Antakalnio kilmė, formavimosi raida, primenami su šia vietove susijusių istorinių asmenybių veikla, praeities faktai.Svetimšalių primesta neįtikėtinai įvairi, kraštuoliškai permaininga garsiųjų Sapiegų ir Sluškų rūmų paskirtis, skurdinusi bei niokojusi ne tik rūmų sandarą, architektūrą, bet ir jų aplinką. Nepraėjusi be pėdsakų ir kaimynystėje įsikūrusių didikų nesantaika, tarpusavio vaidai, peraugę į kruvinus ginkluotus susirėmimus. Autoriaus nuomone, juose tarsi rasos laše simboliškai atsispindi sudėtinga, pakilimų ir nuosmukių kupina Lietuvos istorija.Nemažai dėmesio skirta upių – Neries ir Vilnios vaidmeniui miesto funkcinei ekonominei, urbanistinei raidai, susiklosčiusiam savitam paupio miesto įvaizdžiui, Antakalnio plano formavimuisi, aprašomas pirmasis Vilniaus keleivinis transportas, nuo kurio gavo vardą viena Antakalnio gatvių. Autorius…

Autobiografinėje apybraižoje autorius lakoniškai apžvelgia nueitą kelią, apmąsto patirtus išbandymus, svarsto įvairiomis gyvenimiškomis temomis, akcentuoja ekologijos problemas. Tekstus papildo įspūdingos fotografijos. Nesu rašytojas. Niekada iki šiol ir nebandžiau rašyti. Todėl šioje autobiografinėje apybraižoje sunkus bus rasti literatūrinio virtuoziškumo pavyzdžių. Logiška būtų paklausti: kam apskritai jos reikėjo? Atsakymas labai paprastas – žmonės prašė. Ypač po to, kai vėl grįžau gyventi. Supratau, kad gyvenimas labai brangi dovana. Juo privalome dalintis su kitais. Kiekvienas rašome savo knygą. Vieni mintyse, kiti popieriuje. Kiekvieno knyga nepakartojama. Džiaugiuosi, jei manojoje, pradėtoje mintyse rašyti, kai plaukiau Nemunu, Lamanšu, Baltija, skaitytojai suras ką nors įdomaus ir naudingo. AutoriusPrekinis ženklas: Mintis

Straipsnių rinkinys „Laiko sužeistas teatras“ – subjektyvus žvilgsnis į šiuolaikinio Lietuvių teatro procesus. Sovietmečiu teatras Lietuvoje atliko svarbią visuomeninę misiją. Kas pasikeitė Lietuvai atgavus Nepriklausomybę? Į šį klausimą ieškoma atsakymų analizuojant svarbiausius dešimtmečio teatro reiškinius. Daugiausia dėmesio skiriama didžiausią tarptautinį pripažinimą pelniusių lietuvių režisierių Eimunto Nekrošiaus ir Oskaro Koršunovo kūrybai. Taip pat aptariami Rimo Tumino, Jono Vaitkaus, Gintaro Varno darbai. Rinkinyje siekiama išryškinti kūrybinį dialogą tarp režisierių asmenybių, suformavusį naująjį lietuvių teatro Renesansą. Audronis Liuga – teatrologas. Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro steigėjas ir vadovas, skaitmeninio metraščio „Lietuvos teatras“ redaktorius. Nuo 1999 metų organizuoja tarptautinį teatro festivalį „Naujosios dramos akcija“.Prekinis ženklas: Baltos Lankos

Alinantys žygiai po Maroko kalnus, Afrikos saulei kepinant, susidūrimai su laisvę ginančiais kalniečiais, varginanti legionieriaus kasdienybė, žvelgiant mirčiai į akis, dykumos naktyje širdį nutvilkiusi lietuviška daina „Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka…“ ir metai gyvenimo beveik rojuje – egzotiškoje Indokinijoje.Apie visa tai – Jono Vaičkaus, pėsčiomis įveikusio pusę Europos tam, kad taptų legionieriumi, atsiminimuose. Pirmą kartą knyga išleista 1939 m., autoriui sugrįžus į Lietuvą. Jūsų rankose – antras papildytas šių atsiminimų leidimas, pasakojantis vieno iš kelių dešimčių tuo metu prancūzų Svetimšalių legionuose tarnavusių lietuvių odisėją.Prekinis ženklas: Bonus animus

Šis pasakojimas – apie mano patirtį įgytą jūroje ir krante.Patirtis, įgyta, atrodytų, tokiose skirtingose veiklos srityse, iš tiesų yra gana panaši. Tarkime, daugelį buriavimo pamokų perkėlęs į įmonės vadovo kasdienybės verpetus supratau, kad jos veikia bei pasitvirtina ir čia. Žinoma, laive galioja savos tradicijos ir savi – rašyti ar nerašyti – įstatymai. Tačiau laive kur kas greičiau išsigrynina visi dalykai, ekstremaliose situacijose atsiranda tikrumas, čia itin svarbu susitelkti, tad nelieka vietos jokiam balastui. Todėl ilgainiui supranti, kad laivas – tai lyg mažytis valstybės ar įmonės modelis, kur įgula yra darbuotojai, o kapitonas – vadovas.Mano buriavimo ir verslo patirtis papildė viena kitą – jos susiliejo į vieną lyg nerimstantys vandenys ir…

Memuarinėje gydytojo kardiochirurgo, mokslininko-išradėjo, pedagogo ir visuomenės veikėjo knygoje galima rasti minčių apie ligonį, pasakojimą, kaip keitėsi jo požiūris į sergantįjį: „Mus mokė gydyti kūną, o dabar galiu pasakyti, kad reikia žiūrėti į žmogaus visumą, vadovaujantis Ajurveda, negalima gydyti vieno organo. Be to, Rytuose sakoma, kad daugelis ligų prasideda nuo galvos“.J. Brėdikio knygoje skiriama vietos ir minties, žodžio galiai, kuris, pasak autoriaus, „yra kaip strėlė, nesvarbu, kur šausi, vis tiek pataikys į ausį, o mintys ir ketinimai gali paveikti kitą žmogų“.Paskutinis knygos skyrelis „Gydome ir neišgydome“ skirtas autoriaus požiūriui į mediciną. J. Bredikis pokalbyje su skaitytojais svarstė, kad medicina nėra visagalė. Autorius pasakojo, kad prieš kelerius metus susidomėjo vibracine medicina…

Biografinė knyga atskleidžia vieno geriausių Lietuvos futbolininkų Valdo Ivanausko laimėjimus ir nuopuolius. Iš vargingo Kauno miesto rajono kilęs sportininkas net nelankė sporto mokyklos, tačiau sugebėjo įsitvirtinti SSRS futbolo olimpe, o vėliau tapti geriausiu Lietuvos futbolininku. Charizmatiškas puolėjas garsėjo ne tik puikiu žaidimu, bet ir pašėlusiu gyvenimo būdu.Prekinis ženklas: Metafora

Ši knyga yra apie ypač iškilią asmenybę Lietuvos geologijos moksle, geologą ir kalnų inžinierių, geologinių žemėlapių kūrėją, mineralinių žaliavų tyrinėtoją, geologijos mokslo istoriką, muziejininką akademiką Juozą Dalinkevičių, Kalnakasybos instituto Sankt Peterburge ir Lietuvos universiteto Kaune absolventą, Graco universiteto doktorantą, pedagogą, Lietuvos ir Vytauto Didžiojo universitetų Kaune Geologijos katedros darbuotoją, docentą, profesorių, Vilniaus universiteto Geologijos katedros, Kauno universiteto ir Kauno politechnikos instituto Inžinerinės geologijos katedros vedėją, Lietuvos mokslų akademijos tikrąjį narį, pirmąjį Geologijos instituto direktorių.Akademikas J. Dalinkevičius – pripažintas moderniosios Lietuvos geologijos pradininkas. Jis padėjo daugelio Lietuvos geologijos mokslinių krypčių – stratigrafijos, tektonikos, paleogeografijos, kvartero geologijos, geomorfologijos, geologinio žemėlapio, inžinerinės geologijos, mineralinių žaliavų prognozės – pagrindus, suformavo geologinių sistemų: devono, karbono,…