Aktorė Dagnė Jakševičiūtė yra išleidusi knygą apie savo motiną, garsią aktorę Moniką Mironaitę. Knygoje „Gyvenom socializme“ ji prisimena patėvį, lietuvių literatūros klasiką Juozą Baltušį. Tokį, kokį jį pažinojo pati, kiti namiškiai, draugai, bendradarbiai, galbūt ir priešai.Čia rasime faktų, kurie niekada nepateks į oficialius literatūros istorijos dokumentus. Nes šie prisiminimai grindžiami šeimos istorija, kur pinasi kelių kartų likimo vingiai ir aistros. J. Baltušio šeima gyveno laužydama daugelį ano meto standartų, pasakojimai apie Juozą ir Moniką sklido iš lūpų į lūpas ir tapo legenda. Knygoje aprašomas gyvenimas sovietiniais laikais, rašytojo santykiai su valdžia ir kolegomis. Ir lemtingas virsmas Lietuvai ką tik atgavus nepriklausomybę – kai „laiku nesusipratusio“ rašytojo knygos buvo svaidomos autoriui į…

Ši publicistinė knyga aktuali mums visiems, nepriklausomai nuo tautybės ir įsitikinimų, ypač tiems, kuriuos jaudina lietuvių ir žydų santykiai. Autorius bando paaiškinti sau ir padėti suprasti kitiems, kas sukelia tokias tragedijas kaip holokaustas. Pasaulyje tebesklando nebylūs tabu. Kol jie sklandys, kalbos apie atvirumą ir demokratiškumą, apie pilietiškumą ir nuoširdesnį tautų suartėjimą, apie jų, taip pat ir žmogaus teises bus neišsemiamos. Kol egzistuos tabu, kol egzistuos nenoras, nesugebėjimas suvokti ir ieškoti atsakymo į klausimą KODËL, tol egzistuos ir įtampas kėlusios civilizacinės trintys bei jų keliami, krauju srūvantys konfliktai, kokius visi šiandien pasaulyje regime. O gal žmonijos prigimtis paženklinta suvokimo ribojimu?.. Įsitikinęs teigiu: rašytojas Jonas Mikelinskas savo publicistinei knygai Kada Kodėl taps…

Justo Paleckio (1899 – 1980) gyvenimas aprėpia beveik visą dvidešimtąjį amžių. Skaudūs ir prieštaringi šio amžiaus audrų verpetai į savo smagratį įsuko ir Justą Paleckį, kuris keturis dešimtmečius buvo visuomenės gyvenimo centre.Knygos autorius atsisako Temidės vaidmens. Pasitelkus faktus norima sekti Justo Paleckio gyvenimo kelią. Einant istorinės asmenybės veiklos pėdsakais, peržiūrėtos šūsnys dokumentų Lietuvos Ypatingajame archyve, naujai perskaitytos Justo Paleckio knygos, užrašai, laiškai, jo bičiulių ir priešininkų atsiminimai, liudijimai, nuomonės.Prekinis ženklas: Žuvėdra

Naujoje žurnalistės, knygų autorės Ingos Liutkevičienės knygoje „Deja vu. Vilnius 1974-1990“ pasakojama apie sovietmečio kasdienybės ir švenčių užkulisius,  prisimenant to meto Vilnių. Knyga atsirado iš pokalbių su 1974–1990 metais miestui vadovavusiu Algirdu Vileikiu. Čia nerasite jokios politikos, knyga parašyta lengvu stiliumi, į daugelį to meto aktualijų pažvelgta su lengva ironija ir humoru.***Kad ir koks pilkas ir blankus dabar atrodo sovietmečio Vilnius nespalvotose fotografijose, mes jį mylėjome.***Pamiršti net save tame laike ir atrodo, kad mergina, stovėjusi eilėje prie tamsiai pilko, šiurkštaus tualetinio popieriaus ar šokoladu glaistytų lietuviškų sūrelių, buvau ne aš, o kokio nors kino filmo herojė. Apima tarsi atvirkštinio deja vu jausmas – nors ten  buvai, bet lyg ir  lyg…

„Kiekvieną, kuriam bent kiek rūpi žmogaus teisės, ši knyga sukrės iki sielos gelmių.“Betty Mahmoody, knygos „Tik su dukra“ autorė Jau vaikystėje Afganistane Mariam kovojo už lygybę ir nenorėjo taikytis su moterų, kaip antrarūšių būtybių, padėtimi, apsimesdama berniuku. Būdama ryžtingo būdo, Mariam viešai pasityčiojo iš rusų okupantų, dėl to ji buvo priversta bėgti į Ameriką. Tačiau naujas laimingas gyvenimas trunka neilgai, nes po vedybų su tėvo išrinktu ūmaus būdo afganu ji patiria tik vienintelį džiaugsmą – sūnaus gimimą. Kai Mariam bando pabėgti nuo sužvėrėjusio sutuoktinio, šis pagrobia jųdviejų sūnų ir parsiveža jį atgal į Afganistaną, draskomą pilietinio karo ir kenčiantį Talibano priespaudą. Mariam narsiai kovos ir nueis sunkų kelią, kad galėtų susigrąžinti sūnų… „Jei…

Pirmą kartą Lietuvos skaitytojams pateikiama mįslingojo JAV rašytojo Džeromo Deivido Selindžerio (1919–2010) biografija. Rašytojo, apie kurį daug metų nebuvo žinoma beveik nieko ir kuris ilgainiui tapo visos Amerikos legenda.Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“ (1951) yra jau kelių kartų kultinė jaunimo knyga. Pasaulyje parduota daugiau nei 65 milijonai jos egzempliorių. Pats rašytojas stengėsi atsiriboti nuo triukšmo, kurį sukėlė jo kūryba. Beveik pusę amžiaus Selindžeris gyveno kaip atsiskyrėlis, vengė duoti interviu ir slėpė nuo visuomenės net menkiausias asmeninio gyvenimo detales. Jis nuolat rašė, bet nuo 1965 m. nebeišleido nė vieno naujo kūrinio. Tačiau tai dar labiau kurstė jo gerbėjų smalsumą. Pasak vieno amerikiečių pedagogo, kitų rašytojų šlovė neužgožė tylinčio Selindžerio.Vos pasirodžiusi Dž. D. Selindžerio…

Dvyliktoji žinomo dailės kritiko, Vilniaus dailės akademijos dėstytojo, poeto, eseisto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato (2007) Alfonso Andriuškevičiaus  (g. 1940) knyga skiriasi nuo ankstesniųjų. Kalbėdamas su buvusia savo studente, kritike ir kuratore, rašytojas literatūros ir poezijos temas palieka nuošaliau. Pašnekovas dalinasi prisiminimais ir įspūdžiais  apie Lietuvos dailės gyvenimą maždaug nuo 1967 iki 1990 metų, tačiau chronologinės ribos ne sykį yra peržengiamos.Anot Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės: „Dvyliktoji A.A. knyga – ne tik galimybė pasižiūrėti į praeities įvykius jo akimis. Ji priverčia skonėtis atsiminimais kaip subtilia kasdienybės literatūra. Su mano pašnekovui būdingomis įžvalgomis ir saldžiarūgščiu humoru piešiamas sovietmečio kultūros procesas bei jo dalyvių (daugiausia – A. A. draugų ir bičiulių menininkų) būties paveikslas“.Pokalbiuose…

Fenomenali aktorė, scenos karalienė, sukūrusi nemirtingąjį Barboros Radvilaitės vaidmenį ir tapusi meilės Lietuvai simboliu. „Aš esu Barbora“ – neeilinis, intymus žvilgsnis į Lietuvos teatro primadonos Rūtos Staliliūnaitės gyvenimą jos draugų ir kolegų akimis. Kas iš tiesų buvo Rūta? Praskleiskime scenos uždangą…Būdama jautrios sielos, Rūta atsiskleisdavo tik patiems artimiausiems žmonėms, tad šie atsiminimai – galimybė giliau pažvelgti į legendinės aktorės gyvenimą. Tos, kuri buvo atidi kukliam kaimo žmogui, ir scenos karalienės, galėjusios dėl triukšmingų žiūrovų sustabdyti spektaklį…Knygoje surinkta daugiau nei 50 Rūtą Staliliūnaitę pažinojusių kolegų, rašytojų, režisierių, dailininkų, bendražygių, gimtinės žmonių atsiminimų apie vieną iškiliausių Lietuvos teatro ir kino aktorių. Mintimis dalijasi režisieriai Jonas Jurašas, Gytis Padegimas, Eimuntas Nekrošius, Rimas Tuminas,…

1952 m. du jaunuoliai iš Buenos Airių – vienas jų buvo dvidešimt trejų metų medicinos studentas Ernestas Guevara – galingu motociklu ,,La Ponderosa II” išvyksta į kelionę, nusidriekusią per Argentiną, Čilę, Peru, Boliviją, Venesuelą. Jos metu vaikinams teko padirbėti įvairiausių darbų – nuo gaisrininko iki futbolo trenerių, patirti meilės istorijų, taip pat nuolat sukti galvas, kaip susirasti maisto ir kur prisiglausti nakčiai.Šis dramatiškų ir komiškų įvykių pilnas dienoraštis atskleidžia to meto Lotynų Amerikos panoramą, pasakoja apie jos žmonių gyvenimą, nelaimes ir džiaugsmus, apie čia klestinčią socialinę neteisybę. Kelionė, galėjusi likti Che jaunystės nuotykiu, buvo lemtinga ir tapo kuklia Ernesto Che Guevaros didžiojo gyvenimo nuotykio preliudija – po dešimties metų visas…

Tai knyga apie vieną garsiausių secionistų – dailininką Gustavą Klimtą. Apie meilę moteriai, įgyjančiai kaskart vis kitokį pavidalą ir be paliovos skatinančiai kurti. Asmenybės – nei Klimto, nei Kleo Lėjos – šiame romane nėra itin ryškios, juolab abu jie turi antrininkų, kaskart vis verčiančių suabejoti, tikra tai, kas regima, ar ne. Gustavui Klimtui vienintelis tikras dalykas buvo kūryba. Dailininkas, gausiai nutapęs portretų, teigė, kad jam nerūpi tapomojo asmenybė – jį domina pats žmogus, ypač moteris. Sakėsi ir pats kaip asmenybė nėra įdomus, tad norintiems perprasti dailininką siūlė įdėmiau įsižiūrėti į šio kūrinius. Būtent šitaip, gilindamasi į dailininko kūrinių sukeliamas jausenas, sakytum, žvelgdama iš jo paveikslų vidaus, Christine Eichel kuria savąjį „Klimtą“…