Rusijos literatūrinio undergroundo atstovo Vladimiro Sorokino, šokiravusio skaitytojus ir literatūros kritikus drastiškais kūriniais, atlaikiusio kaltinimus pornografija ir teismus (2002 m. už romaną „Žydrieji lašiniai“), romanas „Ledas“ (2002, AdMarginem; 2006, Random House, anglų kalba) laikomas vienu iš reikšmingiausių post-sovietinio periodo rusų literatūros kūriniu.Romanui „Ledas“, charakteringas postmodernistinis žanro ribų išnykimas, „aukštojo“ ir „žemojo“ stiliaus (literatūrinio trash‘o a la Coelho) susiliejimas, leidžiantis romaną perskaityti keliuose lygmenyse: tarkim kaip žaidimą Nietsche‘s ir Solovjovo idėjomis, post-sovietinės sociokultūrinės realybės kritiką ir satyrą, arba kaip kvapą gniaužiantį postmodernistinį trilerį.Prekinis ženklas: Kitos knygos
Knygų vagilė
„Nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ New York Times„Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ Sunday TelegraphMENKUTIS FAKTASJŪS MIRSITE1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo.Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms.ŠIEK TIEK SVARBIOS INFORMACIJOSŠIĄ ISTORIJĄ PASAKOJA MIRTISTai trumpas pasakojimas apie:Mergaitę*Akordeonininką*Keletą fanatiškų vokiečių*Žydų kilmės kovotoją*Ir nemažai vagysčiųDAR VIENAS DALYKAS, KURĮ TURĖTUMĖTE ŽINOTIMIRTIS APLANKYS KNYGŲ VAGILĘ TRIS KARTUSPrekinis ženklas: Šarkos knygos
Ilja. Paliesti Dievą
Ką žemėje veikia tobuli žmonės? Saldžiai kvepia, kalba užkalbėjimus, spaudžia ramunėlių aliejų, kuria grožio formules ir trypia kitokius? Grožis, sveikata, turtas ir nuobodulys – tikrų tikriausi suvedžiotojai. Ką veiktumei tu, dievu patapęs? Kaip buteliuke uždaromas saldus rožių aromatas? Per kiek laiko savo kvapniąją esmę atiduoda ramunėlės? Kai žiedas virsta eteriniu aliejumi, kas iš jo lieka? Tik kiautas – miręs, beprasmis. Keistai negailestingi ir abejingi yra dirbantys šį darbą. Bet kartu ir savaip nežemiški… Jau pirmoji diena gūdžiame kaime pas močiutę farmacijos studentei Aurelijai tampa lemtinga – raiste į kelį įkerta angis. Ši nelaimė atsitiktinai suveda ją su Ilja, išvaizdžiu ir mįslingu jaunuoliu. Dar daugiau mįslių užmena jo aplinka ir veikla – eterinių…
Sugulovė iš Rusijos
Kvapą gniaužianti epinė meilės istorija ir stulbinantis literatūrinis šedevras. „Sugulovė iš Rusijos“ – tai pasakojimas apie dviejų kartų moterų – motinos ir dukters gyvenimą, kupiną drąsos ir begalinio ryžto susikurti geresnę ateitį. Valentina Ivanova, kadaise priklausiusi Rusijos aukštuomenei, dabar priversta kartu su dukra glaustis tolimojoje Kinijoje. Valentina desperatiškai bando pakerėti savo grožiu vyrus, kad jiedviem netektų alkti, tačiau mieste, persmelktame pavojų ir mirties, šešiolikmetei jos dukrai Lidijai tenka vagiliauti, kad pramistų pati ir pamaitintų motiną. Vieno atsitikimo dėka drąsi ir užsispyrusi Lidija susipažįsta su jaunu komunistu Čangu Anlo, kuris išgelbėja jai gyvybę, ir aistringai, visa savo jauna širdimi jį įsimyli. Karšta jaunuolių meilė nei jai, nei jam negali duoti nieko…
Snieguolės
Snieguolės. Taip rusai vadina kūnus, kurie per atlydį išnyra į paviršių. Daugiausia girtuokliai ir benamiai, kurie paprasčiausiai pasiduoda ir atsigula į baltą patalą, taip pat aukos, žudikų paslėptos pusnyse. Nikas nori prisipažinti. Tuo metu, kai jis sėkmingai dirbo teisininku Maskvoje, jį sugundė Maša – paslaptinga moteris, supažindinusi jį su savo miestu: jaudinančiais naktiniais klubais ir intymiomis dačiomis, žmogišku gerumu ir visą valstybę apėmusia korupcija. Tačiau suartėdamas su Maša Nikas pajuto tolstantis nuo savęs. Jis žinojo, kad ji pavojinga, bet gyvenimas Rusijoje toks patrauklus, o palaidoti paslaptis žiemos sniege taip paprasta…Prekinis ženklas: Metodika
Romo dienoraštis
Tvoskiantis Karibų karščiu ir romu, daug metų nepublikuotas autobiografinis pasakojimas apie trisdešimtmečio žurnalisto nuotykius romo saloje Puerto Rike. Tai savotiškas San Chuano, kurio dar nepasiekė vėliau kilusi turizmo banga, literatūrinis žemėlapis; alkoholio, nuobodulio, saloje klestinčios mafijos ir korupcijos vaizdais paskanintas bjauriosios žmogaus prigimties dalies įvadas.Hunteris S. Thompsonas (1937-2005) turėjo garbinančio LSD, pašėlusio gyvenimo manijos apsėsto ir linkusio į savidestrukciją Amerikos kontrkultūros stabo reputaciją. Jis buvo reikšmingas literatūros novatorius, gonzo rašymo stiliaus, nutrynusio skirtumus tarp grožinės literatūros ir žurnalistikos, tarp rašytojo ir aprašomo subjekto, pradininkas, negailestingas palaido ir dekadentiško Amerikos gyvenimo būdo stebėtojas.Prekinis ženklas: Kitos knygos
Tylos minutė
Jautriai pasakojama istorija prasideda anglų kalbos mokytojos panelės Stelos Peterzen atminimui skirta ceremonija. Ši scena kaitaliojasi su aštuoniolikmečio Kristiano prisiminimais apie vasaros meilės romaną su savo mokytoja. Mokykloje jie neišduoda savo jausmo, bet per atostogas slapčiomis susitikinėja. Tragedija įvyksta, kai Stela su draugais plaukia aplink Danijos salas. Jiems grįžtant namo, kyla audra. Kristiano akyse jo mylimoji išbloškiama iš jachtos. Ji mirtinai susižeidžia.Lencas buvo parašęs dvidešimt ar trisdešimt puslapių „Tylos minutės“, kai mirė jo žmona. Apimtas sielvarto liovėsi rašęs. Atrodė, kad taip niekada ir nebaigs knygos. Tačiau po kurio laiko pajuto, kad vėl grįžo jėgos kurti. Taip gimė ši švelni apysaka.Prekinis ženklas: Gimtasis žodis
Durniškės
Kaip bepasuksi, tačiau Prezidento tualeto paauksavimas Anglijos Karalienės atvykimo garbei yra aukščiausia mūsų valstybingumo ir demokratinės minties išraiška. Ačiū Dievui, kad restauratoriai, auksuodami tupyklos sienas, užmiršo duryse išpjauti linksmą širdelę ir nepėjo išduoti viešniai, iš kokio pasaulinės reikšmės kaimo į Durniškes sugarmėjo toks didelis ir didžiaklumpis Lietuvos elitas, pasiryžęs vykdyti didžiojo Lenino priesakus – iš aukso alkanų žmonių akyse statyti išvietes.Betsseleriu tapusios rašytojo Vytauto Petkevičiaus knygos ”Durnių laivas” tęsinys ”Durniškės” Lietuvos atkurtos nepriklausomybės problemas apnuogina, ”nurengia” ir vėl ”apvelka” – neretai jau ironijos ir grotesko rūbais.Prekinis ženklas: Politika
Perigoro piršlys
Amur-siur-Belo kaimo kirpėjas Gijomas Ladusetas priverstas mesti savo verslą, nes senstantys klientai pradeda plikti. Jis mato, kad sunkiu, nesugyvenamu charakteriu garsiems kaimiečiams labai trūksta meilės, tad žmogus nusprendžia tapti piršliu. ”Niekas nepuola į kito glėbį stačia galva. Meilė – tarsi geras troškinys, jai reikia laiko ir pasiryžimo,” – svarsto Gijomas. Tačiau kaip piršliui įžiebti meilės liepsneles, jei jo paties širdį slegia rūpesčiai.Prekinis ženklas: Jotema
Tos valandos
Michaelis Cunninghamas (g. 1952) laikomas vienu talentingiausių savo kartos rašytojų. 1998 m. rašytojas išleido brandžiausią savo knygą „Tos valandos“, už kurią jam buvo skirta Pulitzerio premija. Pagal šį romaną 2002 m. pastatytas filmas „Valandos“ pelnė „Oskaro“ apdovanojimą.Romane M. Cunninghamas, išradingai panaudodamas Virdžinijos Vulf gyvenimo ir kūrybos motyvus, pasakoja šiuolaikinių žmonių, draskomų prieštaringų meilės, vilties ir ilgesio jausmų, istorijas. Kodėl tokiai talentingai, taip giliai jaučiančiai ir sielvartą, ir džiaugsmą ir svajojančiai būti kur nors kitur moteriai reikia dirbti paprastus ir iš esmės kvailus darbus? Iš kur tas graužiantis nepasitenkinimas savimi, vyru, šeima? Iš kur tas noras pabėgti, nors valandėlei, nuo visko?Visų mūsų gyvenime yra tik viena paguoda: viena kita valanda, kai…