Romanas „Kelio pabaiga“ kupinas gerą modernų džiazą primenančių improvizacijų, autorius eksperimentuoja, mėgina naujai pažvelgti į, jo žodžiais tariant, „išsisėmusias“ literatūros formas, atgaivinti jas, perkurti. Šiame kūrinyje, vaizduojant eilinių, niekuo neišsiskiriančių žmonių gyvenimus, meistriškai atskleidžiama universali žmogaus drama. Romano ašis – pagrindinio herojaus Džeko Hornerio psichologinis paralyžius, jo gydymas šiurpą keliančioje Remobilizacijos Fermoje ir tragiškas herojaus ryšys su fakulteto, kuriame jis dėsto, kolega bei jo žmona. Tai – bekompromisė žmonių susvetimėjimo atodanga. Pagal šį romaną A. Avakianas ir T. Southernas 1968 m. pastatė filmą, kuris, daugelio kritikų nuomone, pranoksta net Stanley Kubricko ir Arthuro Penno kūrybą.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Kaip gamina Amerikos vyrai
Šią knygą paskatino parašyti nuostaba, neįprastas vyrų noras išreikšti save gaminant valgį. Amerikoje įprastą, bet Lietuvoje dar neprigijusį, vyrų saviraiškos būdą inspiravo noras būti sočiam. Ne, oi, ne pasisotinti suvalgius kažkieno pagamintą maistą, bet pasigaminti patiems ir net pavaišinti. Amerikos žemyne vyrai gamina ir nesididžiuoja, nelaiko savęs nei didvyriu, nei kankiniu. Vyrai turi savo receptus, išmano apie prieskonius, moka serviruoti stalą. Turi kantrybės ir fantazijos. O kad lietuviai šitaip! Šio žemyno virtuvė gana įvairi, nes jame gyvena įvairių tautybių žmones, kurios puoselėja savo tradicijas. Gal ši knyga pakeis tautiečių vyrų nuomonę, kad virtuvė yra vien moters veiklos laukas. Pabandykite pagaminti kelis receptus, gal pavyks ir patiks. Nepaprastų gebėjimų nereikia, tik…
Mes vakar buvom saloje
Aleksandra Fomina – 1980 m. Kaune gimusi rašytoja, 2004 m. išleidusi veržlų ir grakštų debiutinį apsakymų rinkinį „Nepaprastoji padėtis“, – pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pabaigą pasitiko stebėtinai dideliu romanu „Mes vakar buvom saloje“, kurį kritikai jau spėjo pakrikštyti XXI a. prarastosios kartos epu. Pagrindinė romano herojė Ūla – dvidešimtmetė pasaulio pilietė iš Rytų Europos, subrendusi radikalių socialinių pokyčių bei vertybių virsmo laikotarpiu, – palieka konservatyvųjį posovietinį Kauną ir persikelia į laisve bei įvairove trykštantį naująjį babiloną – Londoną. Romanas žymi visos Rytų Europos jaunimo kartos, subrendusios amžių sandūroje, pakilimą ir krytį. Tai dar vienos prarastosios kartos – išsilaisvinusios iš iliuzijų, bet nusivylusios (pranc. – désenchantée) „N“ kartos – manifestas.Prekinis ženklas: Kitos…
Žuvų gyvenimai šulinyje
Stasio Babono „Žuvų gyvenimai šulinyje“ – naujame savo romane autorius nagrinėja žmogaus savitumo ir kūrybiškumo temą. Jo nuomone, menas randasi iš kančios, iš nepritapimo prie pasaulio, iš kitoniškumo. Kūrinio veikėjų gyvenimai sudėtingi, klaidūs, duobėti, ir, tik perskaičius romaną iki pabaigos, įmanoma suvokti jų prasmę.Prekinis ženklas: Kauko laiptai
Hermanas
Norvegų rašytojo Torgimo Eggeno naujausias romanas „Hermanas“ (isp. k. hermanas – seserys) – pribloškianti ir jausminga meilės trikampio istorija.Raulis Eskalera, jaunas ir naivus optimistas, trokšta tapti poetu ir myli moteris – ypač seseris Hereras, Chuaną ir Mirandą. Drauge jie leidžia dienas vaizdingoje Havanoje. Jie mylisi tvankiomis, tropinėmis naktimis, svaiginasi menininkų aplinkoje Havanos baruose… Jie mano, kad galės gyventi laisvai ir nerūpestingai, kad Fidelio Kastro Kuboje bus ir žodžio, ir minties laisvė. Jie klysta. Labai klysta…Prekinis ženklas: Alma littera
Amžinoji kryžkelė
Miršta Lietuvos valdovas Algirdas. Susikerta pretendentai į sostą, ir valdovu beveik nenoromis tampa Jogaila, nes per jį neribotos įtakos siekia motina su žentu ir meilužiu Vaidila. Slaptu sandėriu garbusis karžygys Kęstutis paliekamas vienas prieš kryžiuočius. Tuo tarpu jo sūnus, nuolatinis tėvo priešgyna Vytautas, labiau palaiko ne tėvo, o pusbrolio Jogailos sumanymus. Vytauto žmona ragina jį siekti daugiau. Žūtbūtinių kautynių su išorės priešais metu įsiplieskia vidaus kovos, kurios verčia kiekvieną tarsi kryžkelėje rinktis tarp draugystės ir išdavystės, prisitaikymo ir maišto, gailestingumo ir žiaurumo, garbės ir klastos. Kryžkelėje ir Lietuva: tarp seno ir naujo, katalikybės ir stačiatikybės, germanų ir slavų… Amžinoji kryžkelė.Prekinis ženklas: Versus aureus
Savižudybių krautuvė
Jean Teulé, šiuolaikinis prancūzų rašytojas, išleidęs keletą rimtų romanų („O, Verlenai“, „Aš, Fransua Vijonas“, „Montespanas“ ir kt.), nusprendė papokštauti ir sukūrė juodojo humoro satyrą „Savižudybių krautuvė“.Nors autorius pasirinko rimtą temą, tai anaiptol ne savižudybių apologija, priešingai, skaitydamas šią knygą visąlaik šypsaisi ir gali numirti tik iš juoko. Jeigu jus apėmė depresija, užeikite į „Savižudybių krautuvę“, ir gyvenimo džiaugsmas sugrįš. Krautuvę nuo amžių laikantys Tiuvašai – ko verta vien pavardė, lietuviškai reiškianti karvių žudikus! – tai prancūziškas Adamsų šeimynėlės variantas: japoniškus savižudybės būdus siūlantis tėvas, nuodų žinovė motina, šeimos pasididžiavimas vyresnysis sūnus Vincentas, depresuotas, bet labai kūrybingas anoreksikas, ištižėlė Merilina, ieškanti savo vietos, ir nepataisomas optimistas Alanas, tėvų galvos skausmas, gadinantis visą reikalą.Pagal šį…
80 dienų. Geltona
Aistroje ne vien pilki atspalviai…„Smagi, dinamiška ir brandi. Tikra atgaiva patirti, kad moters aistroje ne vien pilki atspalviai!“ – Belle de JourSupančiota nuviliančių ryšių su vyru, kuris negali priimti jos tokios, kokia yra, aistringa ugniaplaukė smuikininkė Samer jaučiasi išties laisva tik savo muzikoje. Ji leidžia popietes Londono metro stotyje, paskendusi Vivaldžio ir Mendelsono garsuose. Kai futbolo fanai nepataisomai sugadina jos smuiką ir istorija patenka į žiniasklaidą, Samer gauna keistą universiteto profesoriaus Dominiko, kurį pakerėjo griežianti mergina, pasiūlymą. Dominikas padovanos jai neįkainojamą smuiką, jeigu Samer sutiks pagroti jam privačiai. Negalėdami užgniaužti abipusės traukos Dominikas ir Samer užmezga karštą romaną su daug keistų posūkių ir aštrių kampų. Samer pagaliau gali priimti ilgai…
Danielis Štainas, vertėjas
Keistas darinys: jis – apsikrikštijęs žydas, katalikų kunigas, karmelitas vienuolis. Gyvena vienuolyne ant Karmelio kalno, Izraelyje, Haifos mieste, ir vadovauja mažai, bet įvairiatautei nepasiturinčių atklydėlių iš įvairių pasaulio kraštų katalikų bendruomenei. Važinėja apsižergęs motorolerį. Pragyvenimui užsidirba lydėdamas ekskursijas po Šventąją Žemę. Antrojo pasaulinio karo metais, kol naciai neatskleidė jo tautybės – vertėjas gestape, vis dėl to spėjęs išgelbėti šimtus myriop pasmerktų geto žydų. Gyvenimas Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje ir po karo sunkiai gauta iš Izraelio valdžios pilietybė, tačiau be teisės vadintis žydu – dėl to, kad yra katalikas, krikščionis, neskirstantis žmonių nei pagal tautybę, nei pagal tikėjimą. Brolis Danielis Štainas – Vertėjas didžiąja raide, nes jo gyvenimo pašaukimas – būti tarpininku…
Bitė
Nijolė Kliukaitė, 2007 m. išleidusi romaną „Šatrijos Ragana“, tęsią prozos ciklą apie kultūros šviesuoles. Naujoji knyga – apie rašytoją ir pedagogę Gabrielę Petkevičaitę-Bitę. Žemaitės bičiulė ir bendraautorė, Bitė lankė sergantį Vincą Kudirką, dalyvavo Jono Jablonskio organizuotame kalbininkų susirinkime, buvo išrinkta į Lietuvos Steigiamąjį Seimą (1920–1922). „O, kad mes taip suprastume savo pareigas visuomenei, kaip jas suprato Gabrielė Petkevičaitė“, – sakė Vaižgantas.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla