Meilė būna gera ir bloga. Kai kada meilė padeda žmogui pakilti virš savo silpnybių, o kartais beviltiškai užgriūva tada, kai mažiausiai jos nori ar lauki. Neįtikėtinai įdomus, užburiantis pasakojimas apie trijų moterų meilę trim vyrams, kurie nebuvo joms skirti. Kietakaktė Madlina Heler beviltiškai susižavi sesers sužadėtiniu… Frida Luis, kaimo gydytojo duktė, pabėga iš namų ir tampa nenusisekusios roko žvaigždės mūza… O gražuolė Brina Evans verčiama ištekėti, nors tebemyli savo vyrą, su kuriuo susituokė slapčiomis. Romano centre – Liusė Grin, kaltinanti save dėl tragedijos, kurios liudytoja tapo vos dvylikos metų. Alice Hoffman (Alisė Hofman) pasakoja apie jausmus, keičiančius gyvenimą. Apie karčią, ilgesingą, saldžią, uždraustą, negailestingą, bet suteikiančią sparnus meilę… Romane „Trečiasis…
Sakmė apie Juzą
Šis J. Baltušio (1909–1991) romanas vertinamas kaip geriausias jo kūrinys, modeliuojantis lietuvio charakterį ilgaamžės patirties akivaizdoje ir daug sakantis apie patį rašytoją. Kiti išliekamosios vertės ženklai – turtinga kalba (paveikta kupiškėnų tarmės ir sakmių poetikos), sudėtingas pagrindinio veikėjo charakteris, gamtos ir darbų vaizdavimo grožis bei prasmė.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Dilgės
Tai žymaus lietuvių rašytojo Edmundo Malūko knyga apie suaugusių žmonių žaidimus šiandieninėje Lietuvoje. Nuodėmė gyventi sau, nes aš, Žmogus, nežinau kokiu pavidalu mano nuodėmė sugrįš man pačiam. Negali būti teisėju tas, kuris neturi teismo savyje. Moteris lyg vynas: gurkšnis žadina jėgą, o šimtas gurkšnių migdo. Įžengiu į poezijos lovą, kad pajusčiau kūno prozą. Tas, kuris eina į tikslą, turi atsispirti nuo kliūčių ir šoliuoti neatsigręždamass. Atmink: nugalėtojus gimdo narsa, o nenugalimuosius- mokėjimas suprasti. Tam, kas vykdo pareigą, bus atleistos ir nesėkmės. Gyvenimas trintuko nepripažįsta. Gyvenimo tikslas- ne meilė, o vaikai. Vaikai- Motinų laiškai Žemei. Gobšumas yra dvasios liga. Gobšumas politikoje- sočių žmonių kolektyvinis alkis. Gobšumas ir seksas yra panašūs, tik…
Didžioji Bulvaro kavinė
1944-ųjų vasara. Jaunas olandas Takas Albronda darda traukiniu į Bilbao. Jo tėvus ištiko dramatiška lemtis, o seserys prapuolė lyg į vandenį. Po patirtų sukrėtimų ir baisybių jis palieka brolį likimo valiai ir leidžiasi ieškoti savojo ego. Vyrukas – meistriškas dokumentų klastotojas, dirbantis ir naciams, ir sajungininkams. Traukinyje susipažįsta su itin žavia, bet pakankamai mistiška būtybe – Pile Eguren.Didžiojoje bulvaro kavinėje, nuostabiuose kavos namuose, jiedu suartėja – lyg lavina užgriūva nepaprastai aistringa meilė, persmelkta troškimu, išmoningai slepiamu paslapčių, gėdos ir melo. Ne kiek nesivaržydami jie išbando visus seksualinio artumo malonumus, bet geba puikiai paslėpti tikruosius savo lūkesčius. Vis dėlto kraujo trokštančiam Franko režimui jiedu turi atsukti nugarą ir bėgti…Knyga kupina meilės,…
Pasižadėję
Elizabeth Gilbert savo bestselerio autobiografinio romano „Valgyk, melskis, mylėk“ pabaigoje pasakojo apie tai, kaip pamilo brazilų kilmės australietį Filipę. Santykiai su šiuo žmogumi tampa ir pagrindine tęsinio, romano „Pasižadėję“ ašimi. Prisiekę vienas kitam niekada jokiomis aplinkybėmis nesituokti, Amerikoje jie susiduria su teisinėmis kliūtimis, kurias panaikinti galima tik vienu būdu – įregistravus santuoką. Bandydama suvokti savo baimę iš naujo įsipareigoti ir kuo geriau suvokti santuokos instituciją, autorė neria gilyn į santuokos tyrinėjimus istoriniame kontekste, smagiai, inteligentiškai, taip, kaip jai būdinga, mąsto apie motinystę, porų suderinamumą, atsakomybę, ištikimybę, šeimos tradicijas, visuomenės lūkesčius, skyrybų riziką. Antroji E. Gilbert memuarų knyga „Pasižadėję“ – tai reveransas meilei su visais sudėtingais jos vingiais ir atspalviais bei įrodymas, kad…
Drugelio akys
Samių kilmės suomė Agneta, nuėjusi gana painų modelių demonstruotojos kelią, atvyksta į Japoniją mokytis dizaino meno. Tačiau, kad ir kur būtų, ją nuolat lydi nuskendusio brolio Henriko paveikslas, ji girdi jo balsą.Japonijoje Agneta pamilsta Danjirą, kuris teatre vaidina moterų vaidmenis. Susiduria su jo šeimos išgyvenimais, istorija ankstesniais amžiais ir II pasaulinio karo metais. Ją persekioja Danjiro prosenelės šešėlis, kuris, priešingai negu Henrikas, yra blogio įsikūnijimas, verčiąs šeimą laikytis samurajų tradicijų.Prekinis ženklas: Gimtasis žodis
Tamsioji pusė
Virš rūsčiojo sero Makso galvos tvenkiasi tamsūs debesys, bet jų properšose vis tiek švyti lengvabūdiška jo šypsena. Atgyja senovės mitai, vaikystėje perskaityta knyga tampa panaši į spąstus, o pasaulio Tamsioji Pusė pasirodo esanti ne metafora, o tikrovės dalis. Paties sero Makso nuomone, tai – daugiau negu žavu. Pasaulio Tamsioji pusė nėra „pikta“ ar „bloga“, tamsi ji todėl, kad paslėpta nuo gyvųjų būtybių akių. Ten, Tamsiojoje Pusėje, kieti paviršiai tampa panašūs į raibuliuojantį vandens paviršių, kiekvienas vėjas turi savo spalvą, šešėliai sveria daugiau už daiktus, o bet koks neapgalvotai ištartas žodis ten gali veikti kaip galingiausias užkeikimas. Prekinis ženklas: Nieko rimto
Mirtis už durų
Sako, kad kai vienos durys užsiveria, atsidaro kitos. Tačiau taip sakantiems neteko gyventi mano namuose. Atrodo, kad už daugumos durų, kurias man tenka atverti, tūno kas nors baisaus. Sukės Stekhaus gyvenimas darosi vis labiau komplikuotas. Nėra lengva dirbti barmene mažame Bon Tono miestelyje, kai sugebi skaityti lankytojų mintis. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Pernai jai teko susidurti su vampyrais, vilkolakiais, pusgobliniais, raganomis ir fėjomis. Dabar jos pačios brolis mėgina naują panterlakio statusą. Dar blogiau, kad dviesmius vieną po kito ima žudyti paslaptingas snaiperis ir niekas nesijaučia saugus. Kai metamorfas Sukės bosas dėl peršautos kojos atsigula į ligoninę, ji priversta prašyti nieko nepamenančio buvusio meilužio Eriko pagalbos. Lyg to nebūtų gana,…
Elizabetė ir jos vokiškas sodas
Dienoraščio forma parašytame romane pagrindinė veikėja Elizabetė pateikia daugybę gamtos grožio aprašymų, šmaikštauja apie savo sodininkavimo klaidas, pasakoja apie bendravimą su vaikais, draugais ir išsako išskirtinį požiūrį į gyvenimą. Romane gausu vertinimų apie to meto visuomenę.Prekinis ženklas: Versus aureus
Stebukladarių slėnis
Šiuolaikinės Azerbaidžano literatūros klasikas, garsus poetas, dramaturgas, eseistas ir kelių romanų autorius, aktyvus visuomenės veikėjas, didelės erudicijos mokslininkas filologas, profesorius, Baku slavų universiteto rektorius, akademikas Kamalas Abdulla (g. 1950 m.) yra 2012 m. Nobelio premijos nominantas. Moderni, intelektuali jo kūryba, teigianti humanistinius Meilės, Tiesos ir Gėrio idealus, išversta į daugelį pasaulio kalbų. Lietuvių kalba K. Abdullos kūryba pristatoma pirmą kartą. 2006 m. sukurtas daugiaprasmis romanas-metafora „Stebukladarių slėnis” – tai kūrinys, kuriame su rytietiška ramybe atsiveria vizualiai ryški meninė erdvė, kuri yra akivaizdus kontrastas šiuolaikiniam žmogui, savo gyvenimą kuriančiam pagal itin dinamiškos kasdienybės tempus.Prekinis ženklas: Edukologija