„Norint tapti šnipe, pravers sklandžiai kalbėti keletu kalbų. Aš kalbėjau olandiškai, vokiškai, ispaniškai, prancūziškai ir netgi malajiškai. Norint tapti šnipe, pravers imlus protas. Norint tapti šnipe, pravers ir neimlus protas, nes kas gi tave tokią įtartų – neišmanančią, kaip iššifruoti kodą, kaip susimaišyti nematomo rašalo iš buteliukų krūvos? Norint tapti šnipe, pravers bet kas, nes kiekvienas nori tikėti, kad esi šnipė.“Paryžius, 1917 metai. Egzotiška šokėja, kurtizanė ir šnipė Margareta Celė, pasauliui žinoma Matos Hari slapyvardžiu, Sen Lazaro kalėjime laukia mirties nuosprendžio. Tarsi Šacherezada ji bando išsipirkti laisvę, sekdama spalvingą ir tragišką savo gyvenimo istoriją. Kartu su ja skaitytojas keliauja iš snieguotos Olandijos į karščiu tvoskiančias Javos džiungles, iš teatro scenos…
Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo
Ar gali būti, kad vienas žmogus nulėmė visus svarbiausius XX a. įvykius? Ir kad tas žmogus – senukas, kuris savo 100 metų jubiliejaus proga tiesiog dingo, nusprendęs leistis į paskutinį nuotykį gyvenime?Ilgas ir įvykių kupinas gyvenimas atvedė Alaną į senelių prieglaudą, kuri turėjo tapti paskutine jo gyvenimo stotele. Bėda ta, kad sveikata nežada jo apleisti net ir tądien, kai jam sukanka 100 metų. Visi renkasi didžiajai šventei: meras, miestelio žiniasklaida, senelių prieglaudos darbuotojai. Tačiau Alanas neketina dalyvauti. Jis nusprendžia… išlipti pro langą!Taip prasideda Alano Karlsono mėnesio trukmės kelionė po Švediją. Pakankamai komplikuota, nes jo ieško ne tik vietinė policija, bet ir nusikaltėliai, kurių lagaminas atsidūrė pas garbaus amžiaus senolį.Ši knyga…
Krepšininko dienoraščiai
„Krepšininko dienoraščiai“ – klasika tapęs autobiografinis kūrinys, pasakojantis apie jauno, purvinose septintojo dešimtmečio Niujorko gatvėse bręstančio pasiutvaikio gyvenimą. Pasirodžius šiai knygai, Jimas Carrollis (1950–2009) tapo tikru literatūros undergroundo dievuku. Jackas Kerouacas, pirmąkart perskaitęs kartais linksmos, o kartais baisios Carrollio paaugliško gyvenimo kronikos fragmentus, ryžosi parašyti: „Trylikametis Jimas Carrollis yra geresnis prozininkas negu 89 proc. šiuolaikinių Amerikos rašytojų.“ Vėliau leidinio „The Paris Review“ išspausdintos knygos ištraukos tapo nemenka sensacija, o ir šiandien kūrinys atrodo kontraversiškas ir provokuoja daug diskusijų.Šias kronikas Jimas Carrollis paskelbė 1978 m., atrinkęs ir suredagavęs 1963–1966 m. rašytus dienoraščius. Po knygoje aprašomo laikotarpio Carrollis išgarsėjo kaip poetas ir roko muzikantas, išleido kitų prozos knygų, bet „Krepšininko dienoraščiai“ tebėra…
Vasaros nakties paslaptys
Pirmoji keturlogijos „Nenuoramos aristokratės“ knygaLondono aukštuomenėje pasirodo keturios jaunos merginos. Jų vienintelis tikslas – ištekėti. Gimsta drąsus vyro medžioklės planas. Dabar tereikia pasitelkti klastą ir moteriškus kerus.Sezonas eina į pabaigą ir Anabelei Peiton reikia susikaupti norint išgelbėti šeimą nuo gresiančio skurdo. Ji pasitelks savo grožį bei sąmojį ir privers vieną iš Londono aukštuomenės vyrų jai pasipiršti. Labiausiai intriguojantis – ir atkaklus – Anabelės gerbėjas Saimonas Hantas aiškiai leidžia suprasti: jis mielai supažindins ją su kūniškais malonumais, bet pirštis neketina. Erzinantis nekilmingo turtuolio dėmesys tik trukdo.Žaidimams ir vilionėms nebėra laiko, o atsispirti patyrusio gundytojo kerams darosi vis sunkiau. Norėdamos padėti Anabelei draugės išrenka tinkamą džentelmeną: tik santuoka su kitu vyru gali…
Maištininkas
Pastarojo favoritas kunigaikštis Mykolas Glinskis – pagrindinis romano veikėjas. Po Didžiojo kunigaikščio Aleksandro mirties jis, daugelio istorikų nuomone, iš asmeninių paskatų ir įžeistų ambicijų sukėlė maištą prieš Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Senąjį.V. Zeitler sėkmingai pavyko atsikratyti įprastų vertinimų ir stereotipų ir per to meto gyvenimą, tarpusavio santykius, dvaro intrigas vaizdingai ir įtikinamai parodyti, kaip žmogus, neprisitaikęs ir nesusitaikęs su jam primestomis, bet nepriimtinomis aplinkybėmis, tapo maištininku. Autorė neteisina pagrindinio knygos herojaus, bet ir nesmerkia, palikdama skaitytojams teisę patiems spręsti, kodėl M. Glinskis pasirinko sau pražūtingą kelią. Knyga aktuali ir šiandien, nes būtent tokios asmenybės neretai apsprendžia istorijos tėkmę ir įsirėžia į mūsų atmintį.Valentina Zeitler yra išleidusi istorinius…
Tėvų miegamasis
Po dvidešimties Londone praleistų metų Keitė Flyn meta universiteto dėstytojos darbą, išnuomoja butą ir grįžta gyventi pas sergančią motiną į senuosius vaikystės namus. Vieniša ir nuobodžiaujanti keturiasdešimtmetė sutinka operoje senų laikų draugą Deividą Robertsą. Jis vedęs, protingas, patikimas – tikrai ne toks, su kuriuo norėtųsi užmegzti romaną. Bet Keitė jį įsimyli. Tuo pat metu senajame name prie ežero paslapčiomis pradeda lankytis septyniolikmetis Deivido sūnus Džeimis. Jį traukia senove dvelkiantys namai, pilni knygų, ir ekscentriškoji jų šeimininkė Keitė.Nors ir supranta, kaip rizikuoja, Keitė Flyn nepajėgia atsispirti nei tėvui, nei jo sūnui. Tessos Hadley sudėtingame ir grakščiame romane nagrinėjami painūs tėvų ir vaikų, meilužių ir draugų santykiai. Praeitis čia meta ilgus šešėlius dabartyje, vyrai…
Koriko maišo virvė
Alano Bredlio (Alan Bradley) knygoje „Saldumas pyrago dugne“ pasirodžiusi išradinga ir smalsi Flavija de Liuka prikaustė viso pasaulio skaitytojų dėmesį – knyga išversta net į 34 užsienio kalbas.Neapsakomas nuotykių troškulys ir skaitymo malonumas tęsiasi!Antrojoje trilogijos knygoje „Koriko maišo virvė“ gabioji mergaitė įsilieja į klajojančio lėlių teatro trupę ir tampa mįslingos žmogžudystės, įvykdytos tiesiai priešais žiūrovų akis, liudininkė. Painioje istorijoje ir vėl šmėžuoja keistoji Flavijos šeimynėlė: nepakenčiamos seserys, įkyri tetulė, plepė virėja ir patikimasis Dogeris; slaptojoje chemijos laboratorijoje vėl vyksta magiški atradimai, o pakeliui atsiranda daug naujų įtartinų veikėjų – šiems, kvapą gniaužiantiems, nuotykiams neliksite abejingi ir kartu su Flavija vyniosite paslapčių siūlų kamuolį iki paskutinio knygos puslapio. Tai kas gi užmezgė kartuvių virvę? Ką…
Mergina, kurią palikai
1916 m. prancūzų dailininkas Eduaras Lefevras išvyksta į frontą. Kai Prancūzijos miestelį, kuriame lieka gyventi jo žmona Sofi, užima vokiečiai. Eduaro tapytas žmonos portretas priverčia smarkiau plakti vokiečių Kommandant širdį, o moters galvoje ima bręsti pavojingas planas. Troškimas pasimatyti su vyru galiausiai paskatina Sofi rizikuoti viskuo – šeima, reputacija ir net gyvybe.Praėjus beveik šimtui metų Sofi portretas atsiduria Livės Halston namuose kaip jos vyro vestuvinė dovana, kurią jis įteikia prieš savo mirtį. Atsitiktinė pažintis atskleidžia, kiek iš tikrųjų vertas tas paveikslas ir kokia audringa jo istorija, netrukus aukštyn kojom apversianti Livės gyvenimą.Knygoje „Mergina, kurią palikai“ dvi jaunas moteris skiria ištisas amžius, bet vienija pasiryžimas visais įmanomais būdais kovoti už tai, kas joms brangiausia.Prekinis…
Svetimas kūdikis
1980-ieji. Kalėdų išvakarėse laineris Stambulas–Paryžius rėžėsi į Baisųjį kalną. Po katastrofos niekam nepavyko išgyventi, išskyrus trijų mėnesių kūdikį.Lėktuvo katastrofoje žuvus mažylės tėvams, jos globos siekia dvi šeimos – Karviliai ir Vitraliai, mat paaiškėja, kad to paties amžiaus ir panašios išvaizdos kūdikiai lėktuve buvo du… Liza Roza ar Emili? Kas ta trijų mėnesių mergaitė, vienintelė būtybė, likusi gyva sudužus lėktuvui?Ją, žiniasklaidos pramintą Laumžirgiu, saviške pripažįsta dvi šeimos – viena turtinga, kita vos sudurianti galą su galu.Dėl mažosios mėlynakės globos užverda precedento neturintis teismo procesas. DNR tyrimas tais laikais dar nebuvo atliekamas, todėl teisėsaugininkams tenka nuspręsti mergaitės likimą vadovaujantis tik skurdžiais įrodymais.Karvilių šeimos nusamdytas privatus tyrėjas aštuoniolika metų bando įminti šią mįslę, tačiau,…
Sonia Auksinė Rankelė
Skaitant šį kriminalinį romaną, kuriame tiek neįtikėtinų įvykių, net nekyla minties, kad susipažįsti su tikrų tikriausia istorija. Autoriui beveik nereikėjo pasitelkti vaizduotės. Šeindlia Sura Leibovna Solomoniak-Bliuvštein-Šteindel iš tiesų gimė 1846 m. Varšuvos gubernijoje, Povonzkų gyvenvietėje. Nuo mažų dienų gyvendama tarp įvairaus plauko nusikaltėlių – vagių, kontrabandininkų, degtindarių, – ji netruko suvokti, kad neturtingai žydaitei kito kelio į prabangesnį gyvenimą nėra, tik gudrauti ir apgaudinėti. Ilgais pirštukais ji mokėjo ne tik gražiai skambinti pianinu. Dar mikliau gebėjo nugvelbti iš oraus pono kišenės auksinį laikrodį ar piniginę, juvelyrui iš panosės nučiupti žiedą ar grandinėlę, iš vėrinio išlupti vertingą brangakmenį. Kur tik Sonia pasisukdavo, tuoj nužiūrėdavo auką. Visų įspūdingiausių nusikaltimų aprašymus, nukentėjusiųjų pavardes…