Romanas Šleikštulys (La Nausée, 1938 m.) – pirma prancūzų rašytojo, publicisto, dramaturgo, vieno žymiausių XX-ojo amžiaus egzistencialistų – J.-P. Sartre’o prozos knyga, laikoma egzistencializmo manifestu. Kūrinys parašytas absoliučios laisvės siekiančio individo dienoraščio forma.Pagrindinis romano veikėjas. Antuanas Rokantenas, metęs istorijos dėstytojo darbą koledže, nutraukęs ryšius su mylimąja Ani, pasiduoda šleikštulio jausmui, kurį jam kelia absurdiška gyvenimo beprasmybė. „Užgniaužė kvapą. Iki pastarųjų dienų niekada nenumaniau, ką reiškia „egzistuoti”. Buvau kaip ir kiti pavasariškai apsirengę žmonės, vaikštinėjantys jūros pakrante. Kaip ir jie sakydavau: „Jūra yra žalia; baltas taškas danguje yra žuvėdra”, bet nejaučiau, kad visa tai egzistuoja, kad žuvėdra yra „žuvėdra-būtis”; būtis paprastai slepiasi. Ji yra – tvyro aplink mus, glūdi mumyse, ji…
Spąstai
Emilio Zola romanas ”Spąstai” yra vienas iš plačiai žinomos ”Rugonų-Makarų” epopėjos, kurioje, remiantis vienos šeimos gyvenimo istorija, pateikta įspūdinga Prancūzijos visuomeninio gyvenimo Antrosios imperijos laikotarpiu (1852–1870) panorama. Žerveza ir Kupo – jauna šeima. Jie darbštūs, taupūs, kupini ryžto siekti kuklaus savo įsivaizduojamos lamės idealo. Deja, jų viltys žlunga, jie, kaip ir dauguma autoriaus vaizduojamos aplinkos žmonių, pakliūva į alkoholio spąstus, grimzta į dugną, žūsta dvasiškai, o paskui ir fiziškai.Prekinis ženklas: Mintis
Lietuvos šauksmas
Tai knyga apie Lietuvą: dar nenagrinėtą praeitį, dabartį ir ateitį. Tai knyga apie Lietuvos Dvasią, kuri išskleidė savo sparnus tolimoje praeityje, apie kibirkšties gimimą žmogaus širdyje ir jos virtimą liepsna. Tai knyga tiems, kurių širdis dar jaudina Lietuvos Dvasios likimas.„Lietuvos Dvasia šaukiasi pagalbos. Ji beldžiasi į kiekvieno Lietuvoje gyvenančiojo širdį, jei tik kas sugeba ją girdėti. Protus tik savo girdime, mikroschemomis tampame“, – Kasparo akys skendėjo skausme, kylančiame iš pačios jo esmės“. (ištrauka iš knygos)Prekinis ženklas: Gamta
Paskutinė aušra
Maskvos daugiaaukščio namo laiptų aikštelėje dviem peilio dūriais nužudyta turtingo verslininko žmona Jevgenija Pankrašina. Jos artimųjų teigimu, nužudytoji su savimi turėjo brangų juvelyrinį papuošalą – koljė. Tačiau nusikaltimo vietoje papuošalo nerasta.Iš pirmo žvilgsnio viskas paprasta – žmogžudystė įvykdyta dėl apiplėšimo. Bet juo daugiau informacijos apie nužudytosios asmenybę pavyksta gauti operatyvininkams Antonui Stašiui ir Romanui Dziubai, juo mįslingesnė ir keistesnė darosi šita byla.O netrukus į kitų nepaaiškinamų mirčių gretą patenka ir jiems artimo žmogaus mirtis…Prekinis ženklas: Jotema
Rinktiniai raštai. 3 tomas
Dilogijoje „Ožiukas už porą skatikų“ pateikiama plati žydų gyvenimo panorama carinės imperijos sukurtoje sėslumo zonoje tiems, kas gimė po žydišku stogu… Pagrindinį dilogijos veikėją akmentašį Efraimą Dudaką ištiko nelaimė: jo sūnus Hiršas pasikėsino į Vilniaus generalgubernatorių ir buvo nuteistas mirti. Savo draugo vandenvežio Šmulės Senderio vežimu senasis tėvas iškeliauja į Vilnių atsisveikinti su sūnumi. Kelionė kupina įvairiausių nutikimų ir sklidina karčių apmąstymų apie pasaulio sandarą, teisingumą, mielaširdingumą, apie neblėstančią neapykantą tarp tautų. Gal Viešpats apsiriko, nenusišypsojo jiems, nes priveisė jų tokią daugybę. Ne veltui vienas veikėjas sušunka: „Jeigu aš būčiau caras, visus žmonės padaryčiau žydais!“ Antroje dilogijos dalyje „Nusišypsok mums, Viešpatie“ veiksmas persikelia į Vilnių. Vyriausiasis Efraimo sūnus Šachna, dirbantis…
Maša, arba Postfašizmas
Kitą akimirką ji pašoko ant kojų ir atatupsta žengė nuo manęs. Vos spėjau ją sugriebti už rankos ant bedugnės krašto.– Maša! – šaukiau aš. – Maša!Nežinau, kas man pasidarė – ašaros pačios pasipylė iš akių: neviltis, džiaugsmas, kad mudu gyvi, patirta baimė, kad ji nukris į bedugnę – visa tai susikaupė gerklėje ir prasiveržė tarsi malda ir pagalbos šauksmas.Maša apmirė, tarsi bandydama mane atpažinti, o paskui puolė artyn, apsikabino, ėmė glostyti man galvą ir lūpomis gaudyti mano skruostais riedančias gėdingas ašaras.– Maša, mes vos nesušalome, – kūkčiojau aš, negalėdamas liautis. – Kiek mes dar taip kankinsimės?Naujasis Jaroslavo Melniko romanas yra vienas iš retų pavyzdžių, kaip meistriškai galima kurti intriguojantį pasakojimą.…
Mažieji dievai
„Fantastinė literatūra nėra vien apie burtininkus ir stebluklingąsias lazdeles. Ji leidžia pažvelgti į pasaulį nauju kampu.“ Taip savo kūrybą apibūdina Terry Pratchettas (Teris Pračetas, gim. 1948) – vienas skaitomiausių ir produktyviausių Didžiosios Britanijos rašytojų. Britiško humoro prisodrintos filosofinės fantastikos veikalai Pratchettui visame pasaulyje pelnė 45 milijonus skaitytojų net 33-imis kalbomis. Tačiau kitaip, nei įprasta Douglasui Adamsui ar „Monty Python“ grupei, Pratchettas savo kūriniuose cinišką humorą supina su nuoširdžia atjauta šiam paradoksaliam pasauliui. Šis komiškumas, unikaliai įlietas į nuotykių kupiną siužetą, labiausiai žavi Pratchetto skaitytojus. Ką darytumėte, jei būtumėte galingas dievas ir staiga sužinotumėte, kad tapote bejėgis, o iš milijonų tikinčiųjų jums liko vienas vienintelis, ir tas nelabai gudrus?Mažieji dievai – filosofinė fantastinė…
Romanas. Dvi istorijos apie vieną meilę
Liutauro Degėsio knygoje „Romanas. Dvi istorijos apie vieną meilę“ veiksmas vyksta šiandieniniame pasaulyje, konkrečiuose dviejuose Europos miestuose, bet jų pavidalą kuria daugybės kitų miestų tikri ir išgalvoti vaizdai. Būtų pernelyg paprasta ir rizikinga ieškoti tiesioginių romano ir gyvenimo realybės atitikmenų. Svarbiausia čia – ne miestai, ne įvykiai, ne istorija ar geografija.Romanas yra tarsi dviejų beviltiškai vienišų, šiuolaikinės tikrovės sulaužytų žmonių gyvenimų projekcijos. Viena iš jų autoriaus valia tęsiasi du mėnesius, kita – dvi dienas.Tuos du žmones – vyrą ir moterį – lyg ir skiria amžius, patirtis, kultūrinės ir socialinės tradicijos, bet iš tiesų jie visiškai vienodi. Nepriklausomai nuo savo patirčių, jie abu bando apsigyventi racionaliai susikurtuose asmeninio gyvenimo pasauliuose. Visomis jėgomis…
Mano numeris ketvirtas
Pirmieji trys jau negyvi.Mūsų buvo devyni. Mes atrodome kaip jūs. Kalbame kaip jūs. Gyvename tarp jūsų. Bet nesame tokie, kaip jūs. Sugebame tai, apie ką jums tik pasvajoti. Turime galių, apie kokias galite tik sapnuoti. Mes stipresni ir greitesni nei kas nors, ką esate matę. Mes kaip kino ar komiksų herojai, kuriuos garbinate, tiktai tikri.Mes planuojame užaugti, tobulėti, sustiprėti ir susivieniję juos nugalėti. Bet jie aptiko mus ir pradėjo medžioti pirmi. Dabar mes visi bėgame. Slapstomės šešėliuose, ten, kur niekam neužkliūtume, stengiamės pritapti. Gyvename tarp jūsų jums nežinant.Bet jie tai žino.Jie sučiupo numerį Pirmą Malaizijoje.Ir Antrą Anglijoje.Trečią aptiko Kenijoje.Visus juos nužudė.Mano numeris Ketvirtas.Esu kitas.Prekinis ženklas: Obuolys
Svetimšalė. Rudens būgnai. VII dalis
Klerė ir Džeimis gimė skirtinguose šimtmečiuose, bet Klerei netyčia žengus per paslaptingą druidų akmens ratą jųdviejų likimai susipynė. Su žaviuoju škotu praleidusi kelerius aistros ir nuotykių kupinus metus XVIII amžiuje, Klerė grįžo į XX amžių pas pirmąjį vyrą Frenką ir pagimdė dukterį Brianą. Praėjus dvidešimčiai metų ji dar kartą žengia per paslaptingąjį ratą ir vėl atsiduria didžiosios gyvenimo meilės – Džeimio, kuris yra jos dukters tėvas ir kurį manė žuvus mūšyje, – glėbyje.Septintojoje serijos „Svetimšalė“ knygoje Klerė su Džeimiu, taip pat Džeimio sūnėnas Ijanas bando įsikurti Amerikoje, Šiaurės Karolinoje. Bet Brianos, likusios XX amžiuje, draugas archyvuose randa seną įrašą apie didžiulį gaisrą, kilusį Freizerių name Amerikoje, per jį Džeimis ir…