Ievos Simonaitytės (1897–1978) kūryba neatsiejama nuo Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto. Kaip šiandieninis skaitytojas negali įsivaizduoti Žemaitijos be Žemaitės, Aukštaitijos be Vaižganto, taip Klaipėdos krašto lietuvininkų tradicijos pažįstamos per I. Simonaitytės romanus „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935), „Vilius Karalius“ (1938), atveriančius etnografinį Klaipėdos krašto savitumą. Už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ 1935 m. rašytojai buvo paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija.Kurdama bajorų Šimonių istoriją, I. Simonaitytė dabartį sujungia su praeitimi. Romano veikėjų kelionė trunka du šimtmečius, parodydama, kaip garbingi bajorai Šimoniai palaipsniui tampa būrais, paminančiais bet kokias vertybes, praradusiais moralinį pagrindą. Tarytum norėdama viską užfiksuoti, rašytoja su metraštininkui būdingu atidumu romane pažymi visus Šimonių giminės gimimus ir mirtis, taip akcentuodama laiko tėkmę ir…
Auksinis princas
Rūpestingai suderintas septyniolikmečio Velso princo, būsimojo karaliaus Edvardo VIII, gyvenimas drastiškai pasuka kita linkme. Vieną 1911 metų gegužės dieną, neatsargiai lėkdamas automobiliu, princas Deividas netoli Snovberio kliudo dviračiu važiuojančią merginą Rozą Hauton. Jis nugabena sužeistąją į namus, kur akimirksniu įsimyli jauniausią jos seserį Lilę. Seserų Hauton gyvenimas pilnas pramogų ir nuotykių, puikių vakarėlių ir linksmybių, visai neprimenantis griežto ir nuobodaus karaliaus Jurgio V dvaro gyvenimo. Niekada draugų neturėjęs sosto įpėdinis Deividas vis dažniau svečiuojasi Snovberyje, kur gali apsimesti, kad yra paprastas jaunuolis. Jis pasiperša Lilei, bet jo tėvas, karalius Jurgis V, neduoda sutikimo vedyboms. Kai Deividas pagrasina atsisakyti teisės į sostą, Lilei tenka rinktis tarp savo ir visos Anglijos gerovės…
Mirtininkės dienoraštis. Chadiža
Ši knyga – tai nuoširdus ir atviras mergaitės iš Dagestano dienoraštis. Jame Chadiža paprastai ir kasdieniškai aprašo savo jausmus, mintis, išgyvenimus, ryškesnius įvykius. Mergaitė nuo pat vaikystės mokosi suvokti, kas yra Alacho bausmė, o kas dovana, kodėl nuolat reikia rinktis tarp gera ir bloga. Paaugusi Chadiža išvyksta studijuoti į miestą, kur pilna mažame kaimelyje užsaugusiai merginai nepažįstamų pagundų. Čia taip pat reikia rinktis, tik labai sunku suprasti, kas iš tiesų gerai, nes dažnai blogis slepiamas po tikėjimo ir nuoširdumo kauke.Šio romano siužetas paremtas tikromis Šiaurės Kaukazo gyventojų istorijomis. Marina Achmedova, baigusi filologijos studijas pradėjo dirbti specialiąja korespondente, dažnai rengia reportažus iš Šiaurės Kaukazo. Šiuo metu autorė gyvena Maskvoje.Prekinis ženklas: Metodika
Kaip aš viliojau ūkininkaitį
Janinos Juzėnienės knyga „Kaip aš viliojau ūkininkaitį…“ – tai knyga, kurioje sutelpa gyvenimas. Tiesa, tai ne ne XXI a. peripetijos, o aprašomas kiek senesnis, jau pamažu primirštamas laikmetis. Po taikliai parinktu pavadinimu ,,Kaip aš viliojau ūkininkaitį‘‘ – ne tik slypi intriga, bet ir tarsi užsimenama, kad skaitytojo rankose prabus gyvi ivykiai. Realizmu dvelkianti klasika, tik knygos autorė ne garsioji Žemaitė, o kol kas dar nėra plačiai žinoma Janina Juzėnienė. Neįprasta šiandien laikyti rankose pigaus populiarumo ir įmantrumo nesivaikančią prozą. Su tam tikra jumoro doze aprašyti paprastų žmonių buitis ir rūpesčiai, nusistovėjusi kultūra ir papročiai, meilės istorijos niekada nepraranda savo išliekamosios vertės – kuo ši knyga ir žavi. Juk ir šiandien…
Moterų miestas
David R. Gillham (Deividas R. Gilamas) – JAV autorius, aistringai besidomintis Antrojo pasaulinio karo istorija. „Moterų miestas”, parašytas 2012 m., iškart sulaukė skaitytojų bei kritikų pripažinimo. Šis romanas pasakoja apie žmonių, kurie nekariavo, likimus; akivaizdu, jog gyvenimas „moterų miestuose“ reikalavo ne mažesnės ištvermės, išminties ir drąsos, nei kova fronte.Berlynas, 1943 metai. Miestas užtemdytais langais, miestas, kuriame niekas nesako tiesos ir kur žmogaus gyvybę lemia kiekvienas neatsargiai ištartas žodis ir ne vietoje žengtas žingsnis. Karo įkarštyje vyrų likimas aiškus: jie vienaip ar kitaip, norom ar nenorom būna priversti dalyvauti karo veiksmuose. Bet moterys? Kas dedasi miestuose, kuriuos palieka į karą išėję vyrai? Jos kariauja savus karus: dėl maisto, dėl meilės, dėl…
Erškėčių paukščiai
Colleen McCullough (g. 1937) – turbūt žymiausia australė pasaulyje. Tėvynėje jai netgi suteiktas Australijos nacionalinės vertybės titulas. Visi dvylika jos romanų sulaukė ne tik komercinės sėkmės, bet ir palankių literatūros specialistų bei kritikų atsiliepimų. Pasirodžius jos istorinių romanų ciklui, akademinė visuomenė pripažino ją kaip kompetentingą istorikę. 1994 m. Macquarie universitetas (Australija) suteikė jai garbės daktaro laipsnį, o JAV politikai 1997 m. pakvietė tapti Oklahomos universiteto Politinių mokslų katedros Tarptautinių programų valdybos nare. Tarp jos kolegų – dr. Henry Kissingeris, Senato nariai, ambasadoriai, CŽV direktoriai, įtakingi žurnalistai.Tačiau pirmiausia Colleen McCullough vardas siejamas su dabar jau klasika laikomais „Erškėčių paukščiais“. 1977 m. pasirodęs romanas sulaukė stulbinamos sėkmės. Leidimo minkštais viršeliais teisės buvo…
Kompanionė
Istorinis meilės romanasArtūrui Lankasteriui, Sent Merino grafui, reikia moters. Dėl itin praktinių sumetimų: jis nori, kad sumani ir daili būtybė keletą savaičių aukštuomenės akyse atliktų jo sužadėtinės vaidmenį. Mat grafas turi įvykdyti svarbią užduotį, o trokštančių ištekėti panelių dėmesys trukdytų. Paprasčiausia išeitis – nusisamdyti kompanionę. Neturtingą gerai išauklėtą merginą, kuri su dėkingumu priimtų tokį darbo pasiūlymą…Netikėtai susidūręs su panele Eleonora Lodž grafas patiki, jog problema išspręsta. Paprasti drabužiai ir kukli išvaizda negali paslėpti dailaus sudėjimo ir spindinčių akių. O ir jai dėl painių gyvenimo aplinkybių ir slaptos svajonės išmėginti aktorinius gebėjimus pasiūlymas pasirodo itin patrauklus.Tačiau Sent Merino grafas akivaizdžiai kažką slepia, o niūriuose jo rūmuose Lietaus gatvėje dedasi keisti dalykai.…
Laisvės linkui
Jaunas baronas Georgas fon Vergentinas žengia pirmuosius žingsnius į gyvenimą ir šlovę – jis kuria muziką, svajoja parašyti unikalų kūrinį – tikrą operą. Jis dažnai lankosi Vienos intelektualų salone; salonas priklauso žinomam Vienos bankininkui Ėrenbergui. Čia mezgasi pokalbiai apie ateitį ir gyvenimą, politikuojama apie sionizmą ir socializmą, gimsta meilės ryšiai ir aptariamos naudingos vedybos.Romano autorius puikiai piešia Europos belle Époque, kuriai itin būdingi šiandieniai, t. y. XXI a., vyro ir moters jausmai, kankinantys ir sekinantys saitai, beatodairiška meilė, deginanti ir žlugdanti aistra, visuomenės požiūris ir įtaka.Prekinis ženklas: Versus aureus
Paskutinis kiemsargis
Romanas „Paskutinis kiemsargis“ kupinas sarkazmo, absurdo ir karnavalo elementų. Kai lenkų emigrantas Kuba (Jokūbas), loterijoje laimėjęs šią kelionę ir kiemsargio darbą garsaus dizainerio Caine’o (Kaino palikuonis) rūmuose, atvyksta į Ameriką, paaiškėja, kad dizaineris mirė. Amerikietiškojo rojaus mitas griūva kartu su masių instinktais manipuliuojančia finansų, medijų, valdžios galybe. Apokaliptinėje Niujorko griūtyje išlieka „mažasis“ žmogus Kuba, jo blaivus požiūris į kvailėjantį pasaulį.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Fazanų žudikai
Niekas nežino, kaip ant „Q“ skyriaus viršininko Karlo Mjorko stalo atsidūrė byla apie brolio ir sesers žmogžudystę vasarnamyje 1987 m. Tuomet buvo įtariami šeši internatinės mokyklos auklėtiniai, bet policija nerado įrodymų. Po devynerių metų vienas iš grupės, vienintelis mokęsis ten valstybės lėšomis, prisipažino nužudęs ir sėdo į kalėjimą. Mjorkas su keistuoliu asistentu siru Asadu ir skardžiabalse sekretore Rouze, kuri baigė policijos mokyklą geriausiais pažymiais, bet neišlaikė vairavimo egzamino, susidomi šiuo keistu atveju. Juo labiau kai vyresnybė įsako nekišti prie išspręstos bylos nagų, o viskas rodo, kad buvusioji šutvė, dabar – visuomenės grietinėlės atstovai, kraujo troškulio neprarado. Tie vyrai bijo tik vieno žmogaus – Kimės, kuri anksčiau priklausė jų rateliui, o dabar trainiojasi Kopenhagos gatvėse. Prasideda…