Knygoje – nemažos apimties apsakymas „Arklių šventėj“ ir romanas „Arkliškas gyvenimas su Kotryna“. Juos sieja romansiška intonacija ir atitinkamas stilius, arklio įvaizdžio meninė plėtotė, taip pat istorijos reiškinių interpretacijos. Apsakymas sugrąžina, aktualizuoja primirštą poeto Valerijono Ažukalnio-Zagurskio gyvenimą. Jame kalbama ir apie kitas to laiko didžiąsias asmenybes – Antaną Baranauską, Povilą Višinskį, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, Vaižgantą, vadinusį V. Ažukalnį-Zagurskį „tautų pavasario pradininku“. Veikia jame ir poeto žmona Apolonija, ir jaunystės mylimoji Kazimiera Dombrovska. Romano istorinis pamatas yra Kotrynos Jogailaitės, Švedijos karalienės, gyvenimas (XVI a.). Jo veikėjai tikri ir pramanyti, žinomi (pvz., Radvilos, kiti didikai, Švedijos karalius) ir ne, vietovės ir datos tikros. Asmenys autoriaus valia kilnojami iš praeities į dabartį, pasakotojas kalbasi…
Dienos, valandos, minutės
Romano siužetas paprastas – be pagražinimų ar įmantrybių vaizduojamas pokario provincijos gyvenimas, partizaninė kova Lietuvoje. Pagrindinė herojė, jauna kaimo mokyklos mokytoja, pakliūva į sudėtingų įvykių sūkurį, tampa jų dalyve. Vieną naktį į savo pastogę ji priima sužeistą Lietuvos partizaną, ilgą laiką rūpestingai ir sumaniai jį slaugo, slepia nuo siautėjančių stribų ir enkavėdistų, o galiausiai ir pamilsta. Mergina rizikuoja savo likimu – aplink apstu „tarybinių kadrų“, parsidavėlių ir išdavikų…Autorės tikslas – papasakoti tai, ką ji pati matė ir išgyveno, užfiksuoti ateinančioms kartoms sudėtingą to laikotarpio gyvenimą, kad istorija nebūtų perdirbinėjama arba sumeluota.Prekinis ženklas: Gimtasis žodis
Ugnis nepabudins
Žymios latvių dramaturgės, poetės, novelių meistrės romane po neatskiriamai persipynusius praeities, dabarties, ateities pasaulius, pasiklydusi tarp sapnų ir tikrovės slėpinių, tarp žmonių, kurie ją palieka išnykdami praeities miglose, tarp inustrializuoto pasaulio tempo ir uždaro gyvenimo gamtos ramybėje, kur klausomasi pasakojimų apie miškus Pasaulio medžio ieškojimus ir amžiną kelionę, amžių sandūros ir pakrikusių žmonių tarpusavio santykių beprotybėje blaškosi jauna moteris.Prekinis ženklas: Versus aureus
Grafienė Kozel
storiniame romane „Grafienė Kozel“ pasakojama apie nepaprastai gražią ir stiprią moterį Aną Kozel, išgavusią iš Augusto II Stipriojo, Saksonijos kurfiursto bei Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio, pasižadėjimą ją vesti ir laikiusią save antrąja karaliaus žmona. Tą ji rodė ir savo elgesiu: buvo su Augustu visada ir visur, jokie pavojai jos nebaugino. „Gyvendama visuotinio ištvirkimo aplinkoje, iš visų pusių atakuojama rafinuočiausių pagundų, kai buvo pareikalauta išsižadėti savojo orumo, ji pasirinko kalėjimą ir kančias, bet ne išsižadėjimą to, ką ji laikė savo garbingumo laidu.”Prekinis ženklas: Gimtasis žodis
Akmens kalba. Skomanto kronikos
Įpusėjo neramus XIII a. Po tėvo žūties Saulės mūšyje rikis Uvis jau kelerius metus valdo Ventės pilį. Regis, prie visko spėjo įprasti: nesibaigiančių kovų su kryžiuočiais, artimų ir tolimų žygių ir kitų nesibaigiančių rūpesčių. Bet šito jis tikrai nesitikėjo: paslaptingomis aplinkybėmis žuvus uošvių šeimai, jam liko Kretingos pilis. Be to, atsirado dar vienas pretendentas į palikimą- Uvio žmonos giminaitis kuršių rikis. Anot jo, pilis jam priklauso pagal tolimo jų protėvio vikingo Sveno Raudonveidžio valią. Bet Kretingos kriviai kalba kitaip, tvirtindami, kad vikingo testamentas iškaltas alkos akmenyje. Tačiau niekas nemoka jo perskaityti, todėl nežinia, kokia iš tikrųjų buvo vikingo valia.Prekinis ženklas: Bonus animus
Adomas ir Evelina
Moterys myli siuvėją Adomą. Jis siuva drabužius, paverčiančius jas gražiomis ir geidžiamomis. Adomui patinka dailios moterys, tačiau jis myli tik Eveliną. Vieną karštą 1989-ųjų rugpjūčio dieną ji užtinka jį su kliente. Tada Evelina su drauge išvažiuoja į Vengriją, prie Balatono ežero. Adomas iškeliauja paskui ją. Dėl Evelinos vyktų net į pasaulio kraštą. Galbūt tai ir galės padaryti, nes Vengrija ketina versti sieną Vakarams. Staiga uždraustas vaisius tampa ranka pasiekiamas, kiekvienas turi apsispręsti. Ingo Schulze rašo apie draudimą ir pagundą, meilę ir pažinimą, rojaus ilgesį. Žaisdamas su bibliniu mitu apie Adomą ir Ievą jis sukuria tragikomediją.Prekinis ženklas: Gimtasis žodis
Molinis
Į miestelį atvyksta naujas gyventojas – Stivenas Rouzis. Jo oda vaškinė, akys paklaikusios, nuo jo bjauriai dvokia. Tėvų jis neturi. Dabar gyvens su Kvaiša Mere. Apie jį sklando begalė gandų ir prasimanymų. Tačiau aiškus vienas dalykas: jo lipdomos molinės figūrėlės yra magiškos.Ar Deiviui ir Džordžiui reikia laikytis nuo jo atokiau? O gal susidraugauti? Gal Stivenas galėtų būti jų sąjungininkas, kovojant su baisūnu Mouldžiu ir jo gauja?Prekinis ženklas: Gimtasis žodis
Popiežė Joana
Skaitytojų pamėgtos Laiko patikrintos, pasaulyje pripažintos, skaitytojų pamėgtos knygos, tapusios bestseleriais Lietuvoje.„Popiežė Joana“ – pribloškianti istorija apie nepaprastą moterį, aistringai mylinčią ir drąsiai kovojančią su viduramžių prietarais ir tamsumu.Ar iš tiesų Katalikų bažnyčią valdė ir popiežiaus soste sėdėjo moteris? Gal čia tik graži legenda apie viduramžių moterį, pasiekusią, atrodytų, tai, kas neįmanoma? Vakarų istorijoje apie ją mažai žinoma, nes sunaikinti visi jos egzistavimą liudijantys dokumentai. O Romos dvasininkai turėjo svarių priežasčių kai kuriuos faktus ištrinti iš istorijos…Ši knyga apie šviesią, drąsią ir svajojančią moterį, apie didžią jos gyvenimo meilę – vienintelę iki mirties.Nepaprastas romanas, kurį autorė rašė kruopščiai remdamasi visais žinomais istoriniais šaltiniais. Ji sukūrė tikrai nepamirštamą istoriją. Knygos herojė…
Realusis laikas
Austrų rašytojas, dramaturgas, aktorius ir režisierius Gabriel Barylli gimė 1957 m. Vienoje, muzikų šeimoje. Baigė aktorystės ir režisūros studijas, dirbo Vienos ir Berlyno teatruose. Jo talento įvairiapusiškumas stulbina: įsimintini vaidmenys teatre, kino ir televizijos filmuose, tarptautinio pripažinimo sulaukę romanai, pjesės, kino scenarijai. 2007 m. jis apdovanotas Austrijos Garbės Kryžiumi už nuopelnus mokslui ir menui. Kritikai dažnai jį vadina europietiškuoju Woody Allenu. 2009 m. „Gimtojo žodžio“ leidykla išleido du jo romanus – Baleriną ir Sumuštinį. Realusis laikas patraukia vaizduojamu gyvenimu, kokių šiandien tūkstančiai kiekviename mieste, kiekvienoje gatvėje, šalia mūsų. Knyga pradedama elektroniniu laišku: Zuzana rašo geriausiai draugei Izabelei apie savo naują gyvenimą miesto pakraštyje, kviečia ją kavos, plepa apie šį bei…
Aitvarai
„…geriau nepasakysi.“ Tai ne tik paskutinis romano „Aitvarai“ (1980) sakinys, bet ir apskritai paskutinis išspausdintas rašytojo žodis. Romainas Gary (Romenas Gari, 1914–1980), parašęs romaną „Aitvarai“, nusižudė, o priešmirtiniame raštelyje vėl grįžo prie šios minties: „Taigi, koks paaiškinimas? Galbūt atsakymas galėtų būti… mano romano pabaigos žodžiai: …geriau nepasakysi. Pasakiau visa, ką turėjau pasakyti.“ „Aitvarai“ – pasakojimas apie prancūzo Liudo gyvenimo meilę lenkaitei Lilai Bronickai. Tai dar viena Romeo ir Džuljetos istorija, besiskleidžianti pasipriešinimo kovos fone, okupuotoje Šiaurės Prancūzijoje. Anksti netekusį tėvų Liudo augina ir globoja dėdė Ambruazas Fleri – keistuolis kaimo laiškanešys, didis aitvarų meistras. Apdovanotas „besaike“, genialia atmintimi mažasis Liudo jau niekada neužmirš Lilos – merginos, gyvenime siekiančios nuveikti „ką nors…