Populiarusis detektyvų meistras Borisas Akuninas nukelia į XIX a. pabaigos Rusiją ir supažindina skaitytojus su žaviuoju sekliu Erastu Fandorinu. Vos dvidešimties metų sulaukęs kuklus gražuolis Fandorinas pradeda karjerą Kriminalinėje valdyboje. Kaip tik tuo metu pasklinda žinia apie keistą nutikimą – miesto parke matant daugybei žmonių nusišovė turtingas studentas. Fandorinas, žinoma, negali patikėti, kad tai ciniška savižudybė, ir pradeda tyrimą, kuris veda jį pas paslaptingą, bet labai pavojingą gražuolę. Borisas Akuninas talentingai atkuria to meto visuomenės paveikslą, detektyvo stilius savitas bei skoningas kaip ir autoriaus kuriami veikėjai. „Azazelis“ sulaukė milžiniško populiarumo ir įkvėpė sukurti visą Ersato Fandorino nuotykių seriją.Prekinis ženklas: Sofoklis

Romanas „Saugok mane“  – tikra Danielos Sacerdoti magija. Talentingai parašytas ir nepaprastai intriguojantis romanas, šeimos praradimo, besąlygiškos meilės ir vienos moters istorija. O nuostabi Škotijos gamta ir paslaptinga globėja iš anapus pasakojimui suteikia tik dar daugiau lyriškumo ir dramatizmo.Nuo pirmų eilučių skaitytojas įtraukiamas į personažų gyvenimo verpetą. Autorė kuria labai ryškius charakterius, kuriems būdingas savitas mąstymas, požiūris ir išgyvenimai.„Saugok mane“ – skaudus ir romantiškas pasakojimas, kartais persismelkiantis liūdesiu, bet kupinas žavesio, besąlygiškos meilės ir galiausiai išlaisvinančios vilties. Čia yra visko, ko reikia įstabiam kūriniui: meilės, liūdesio, skausmo, savito humoro ir, žinoma, laiminga pabaiga.Ši knyga apie tai, kaip skausminga patirtis gali trukdyti gyventi toliau ir priimti naujus iššūkius. Įsikibę į patirtus skaudulius, liekame įstrigę baimėse ir…

Grafas T. keliauja į paslaptingą Optos Vienuolyną, bet daugybė kliūčių ir žmonių stengiasi sutrukdyti grafui pasiekti tikslą. Vis dėlto grafas T. – ne paprastas keliautojas, jis tikras kovos menų žinovas, pasirengęs nugalėti net paslaptingiausias jėgas. Tačiau netikėtai grafas T. sutinka savo kūrėją, kuris papasakoja jam šį bei tą apie pasaulio santvarką…Prekinis ženklas: Metodika

Romano ”Baltoji kuopa” veiksmas vyksta XIV a. Anglijoje. Lengvu stiliumi autorius aprašo istorinius įvykius bei asmenybes, šiek tiek su ironija vaizduoja riterių kovas. ”Raudonosios lempos istorijos” – pasakojimai iš XIX a. pabaigos gydytojų gyvenimo.Prekinis ženklas: Mintis

Keturių karalių kova – kas laimės geležinį sostą?Antrojoje „Ledo ir ugnies giesmės“ knygoje George’as R. R. Martinas pasakoja, kaip prasideda sunki ir kruvina kova dėl Geležinio sosto, į kurį sėda trylikametis Roberto sūnus Džofris. Bet ar jis tikrai teisėtas įpėdinis? Tuo netiki Roberto Barateono broliai Stanis ir Renlis. Pirmasis, išsižadėjęs dievų Septyneto, įtikinėjęs į Šviesos Valdovą ir naudodamasis raudonosios jo žynės Melisandros kerais, pradeda karą dėl sosto nužudydamas brolį Renlį, kurį remia Haigardeno lordai. Karaliaus Uostą ir Raudonąją pilį su sostu, pasitelkęs alchemikų gildijos piromantus, gina Kipšas Tirionas ir jo tėvas lordas Taivinas Lanisteris.Tuo tarpu Vinterfelo įpėdinis Robas Starkas savo lordų paskelbiamas Šiaurės karalium. Jo tikslas – ne tik išlaikyti savo…

Skausmo ministerija – romanas apie pabėgėlius, iš buvusios Jugoslavijos išvykusius ne savo noru. Pagrindinė romano veikėja, universiteto dėstytoja, buvo priversta išvykti iš Tėvynės, nes jos vyras – serbas. Amsterdame jų keliai išsiskiria, ji universitete dėsto studentams, irgi pabėgusiems iš buvusios Jugoslavijos. Romanas apie išgyvenimus, kuriuos tenka patirti dėstant dalyką, netekusį prasmės. Ką apie visa tai mano studentai, dėstytojos bendraamžiai? Ar jiems būtina išsaugoti prisiminimus apie buvusią Tėvynę? O gal jie jau susitaikė su netektimis, susirado vietą po saule ir stengiasi pamiršti nemalonius išgyvenimus?Prekinis ženklas: Kronta

Žymus iliustratorius ir komiksų žanro populiarintojas Artas Spiegelmanas (g. 1948), aprašydamas savo tėvo išgyvenimus karo metu bei savo santykius su tėvu, jo praeitimi ir dabartimi, panaudojo grafinio romano formą. Romane keliami klausimai neapsiriboja Antruoju pasauliniu karu. Spiegelmanas apmąsto ir daugeliui savo amžininkų rūpimas problemas: mišrias santuokas, kartų konfliktus, savirealizaciją, bandymą derinti kalbos formą ir turinį.Romano kalba – ypatingai svarbi. A.Spiegelmano tėvas Vladekas kalba netaisyklinga anglų kalba. Atvykęs į JAV, jis ten nepritapo, taip iki galo ir neišmoko kalbos, ir vos prasižiojęs yra kaipmat atpažįstamas kaip lenkų žydas. Perėjęs karą ir kraštutinės atskirties patyrimą, dabar jis pats tiek sąmoningai, tiek pasąmoningai siekia atskirties nuo jam įtartinos ir nesuprantamos visuomenės, ir tą…

Stepėje pleška lauželis. Darja su atsitiktiniu pakeleiviu kepa bulves. Jie traukia per stepę palikę baltagvardiečių nuo bėgių nuverstą traukinį ir pakliūva raudoniesiems į rankas. Šie įtaria bėglius šnipinėjant, juolab kad Darjos tėvas – Samaros baltųjų vyriausybės ministras. Dėl laimingų sutapimų beviltiškos situacijos išsisprendžia, o tie, kas ieško, atranda prarastuosius. Tik žmonės jau kitokie, atbukę nuo karo ir žiaurumų. Ar rūškanas rytas virs kada viltinga diena?..Apie autorių Aleksejaus Tolstojaus (1883 – 1945) Kančių kelių trilogija – keistas kūrinys vertinant ir tuometinio, ir šių dienų skaitytojo akimis. 1941 m. išleistai trečiajai daliai pagal tuometinę ideologiją labiau tiko Šviesaus rytojaus pavadinimas, o ne Rūškanas rytas. Ir skaitytojas jau buvo kitas, nelabai žinantis, kieno kančių…