Gėlių gatvelėje yra mažutė krautuvėlė „Geri siūlai“, kurioje jau veikia ir mezgimo būrelis. Jos savininkei Lidijai tai svajonių išsipildymas, simbolizuojantis naują gyvenimą po sunkios ligos. Žaklina, išgyvenanti dėl atšalusių santykių su vyru ir nevykusios sūnaus santuokos, pirmoji užsirašo į mezgimo pamokas. Kerol trokšta kūdikio, vaikiška antklodėlė jai – būsimosios sėkmės ženklas. O akiplėša Aliksė mezga antklodę labdaros fondui – šitaip tikisi atidirbti teismo jai skirtas viešųjų darbų valandas.Prekinis ženklas: Svajonių knygos

Kamikadzės naikintuvas 1945 metų balandžio mėnesį Okinavoje susprogdina lėktuvnešį ”Merilendas”. Jo kurtinantis, iš proto varantis ūžesys kankina Lorą Karlson, kaip kankina ir tai, kad ji nepažinojo savo tėvo, žuvusio ”Merilende”. Ją dieną naktį persekioja nuliniu numeriu pažymėtas lėktuvas. Nei sėkmingos studijos, nei draugai, nei meilė Braunui – niekas negali jos nuraminti. Naikintuvo pilotas Curukava tiesiog apsėda Lorą, užpildo visą jos gyvenimą ir akina iki galo perprasti jo paslaptį… Romanas ”Kamikadzės naikintuvas” pelnė prestižiškiausią Prancūzijos literatūrinį apdovanojimą – Gonkūrų premiją. Paskalė Roz aiškiu, paprastu ir be galo įtaigiu stiliumi pasakoja, kokiu aidu karas atsiliepė merginos gyvenime.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Kaip tvirtų požiūrių socialistas ir kovotojas prieš žmogaus pažeminimą bei socialinę neteisybę, autorius ryžtasi savo kailiu išbandyti žemiausios socialinės klasės gyvenimą. Jis dirba laikinus ir paprastus darbus Paryžiaus užkandinėse bei restoranuose, vėliau išbando iš vienų nakvynės namų į kitus keliaujančio bastūno likimą Londone.Prekinis ženklas: Kitos knygos

„Varnų puota“ – tai ketvirtoji George’o R. R. Martino istorinės fantastinės epopėjos „Ledo ir ugnies giesmė“ knyga.Joje kuriama šiurpi karo nuniokoto krašto atmosfera, o veiksmas daugiausia sukasi apie Karaliaus Uostą. Ten karaliumi paskirtas devynmetis berniukas Tomenas, o visą valdžią užgrobusi jo motina – karalienė regentė Sersėja. Įtikėjusi kitados jai burtininkės išsakyta pranašyste, jog valdžią iš jos paverš kita karalienė, jauna ir graži, Sersėja nusprendžia pražudyti Tomeno žmoną, karalienę Mardžerę iš Tairelių giminės.Ir pačiame Vesterose, kur maitlesiais varnais karas pavertė daugybę žmonių, rezgami nauji sąmokslai, sudaromos naujos pavojingos sąjungos ir visi keršija visiems, ypač negailestinga keistoji Akmenširdė – pilkoji moteris, vadovaujanti bastūnams. Tačiau šioje varnų puotoje svečių daug, tik nežinia, kam…

Žinojau, kad ten mano namai. Žinojau, kad ten mano prieglobstis. Nė neįsivaizdavau, kur tai yra. Raudonplaukė Meridon visą laiką jaučia, kad likimas jai buvo numatęs kitą gyvenimą… Užaugusi pas čigonus, pasmerkta amžinam klajoklės gyvenimui, ji nepraranda vilties surasti tikrąją savo vietą šiame pasaulyje – vietą, kurią regi nuolat pasikartojančiame sapne… Ar kur nors tikrai egzistuoja namai, kuriuose ji vadinama ne Meridon, o Sara Leis? Ar jai iš tiesų lemta tapti turtinga ir paveldėti paslaptingą žemę, vadinama Plačialaukiu? Meridon istorija – tai universali kiekvienos moters istorija. Kasdien svajojusi apie gyvenimą, kurio nusipelnė, vos nepraradusi visko dėl vyro, kuris nebuvo jos vertas, Meridon galiausiai suvoks, kad kilmė nesvarbu, nes vis tiek pats…

Aš esu senmergė! Tai baisiausia moteriai tekusi kęsti lemtis, nes tai reiškia, kad esu neturtinga ir negraži. Jei būtų tik viena tų blogybių, koks nors vyras panorėtų mane vesti, bet kai abi kartu – esu visai netinkama. Tačiau aš žinau, kad jeigu tiktai galėčiau įveikti šią kliūtį, suteikčiau vyrui daug daugiau nei kitos moterys, nes joms nėra reikalo stengtis.  Rašytoja Colleen McCullough (Kolin Makalou; g. 1937 m. ) – viena žymiausių visų laikų australių. Jai suteiktas Australijos nacionalinės vertybės titulas.Milijoniniais tiražais visame pasaulyje leidžiamų „Erškėčių paukščių“ autorės knyga „Misalongio moterys“ mus vėl sugrąžina į atšiaurią ir rūsčią XX a. pradžios Australiją, miestelį keistu Bairono vardu, kuriame viskas priklauso Herlingfordų šeimai. Ten gyvena trys…

Knygoje Šiaurės Amerikos indėnų sijų genties palikuonio šamano Raišo Elnio lūpomis pasakojama apie indėnų gyvenimo kasdienybę, papročius, religiją, kultūrą, istorinį likimą. Savo kailiu patyręs du skirtingus gyvenimo būdus – civilizuotą amerikietiškąjį ir natūralų indėniškąjį, juos lygindamas Raišas Elnias besąlygiškai pripažįsta natūralaus, dvasingo, moralaus indėnų gyvenimo būdo pranašumą ir su ironija ir liūdesiu kalba apie neigiamas dabartinės civilizuotos visuomenės tendencijas: nutolimą nuo gamtos, beatodairišką jos niokojimą, pernelyg didelį sumaterialėjimą ir technologijų kultą, užgožiantį tiesioginį sąlytį su pasauliu, skatinantį vartotojišką požiūrį, susvetimėjimą. Todėl Raišas Elnias ragina atsitokėti, „užuosti, paliesti, pajusti“ pasaulį, suvokti, kad naikindamas gamtą žmogus naikina ir patį save, taip pat nepamiršti, kad žmogus turi ir dvasinį pradą.Prekinis ženklas: Margi raštai

Karjeros aukštumų siekianti archeologė Šarlotė Grynstaun neturi laiko ieškoti svajonių vyro… taigi tenka jį išsigalvoti. Ir visai nesvarbu, kad jis neįtikėtinai panašus į seksualųjį Greisoną Tailerį. Kad neišaiškėtų nekaltas melas, Šarlotė priversta maldauti Greisono suvaidinti jos sužadėtinį.Tik vienas žvilgsnis į gundančią Šarlotės figūrą ir Grėjus neatsispiria pasiūlymui. Tačiau vyras turi savo sąlygą: jis apsimes sužadėtiniu… jei tik galės pasimėgauti visais tokio sandorio teikiamais privalumais. Grėjus vertas nuodėmės ir Šarlotė leis sau nusidėti, bet tik vieną vienintelį kartą…Prekinis ženklas: Svajonių knygos