Rašytojų Mari ir Saros Poisson romanas „Šabaš“ – galvosūkis ir net provokacija. Kartu atitikdamas klasikinio romano bruožus, šis kūrinys lietuvių literatūroje įneša naujo vėjo: dvi autorės ryžosi kartu kurti vieną teksą, o išgalvota romano realybė sąmoningai pinama su autorių gyvenimo, Lietuvos ir Londono tikrovės faktais. Romano forma yra dviejų personažų – rašytojų Saros ir Mari Poisson – laiškai, tačiau veikėjos Mari ir Sara nesutampa su autorėmis Mari ir Sara. Romano veikėjos seserys rašytojos viena kitai rašo laiškus, daugiausiai cirkuliuojančius tarp Londono ir Žiogaičių kaimo Žemaitijoje, taip pasakodamos savo gyvenimą. Be pagrindinių herojų, laiškais piešiami ir kitų veikėjų charakteriai: tėvas, motina, brolis, Mari sutuoktinis Markas, Saros kaimynas Albinas, bendra seserų pažįstama ir…
Subtilumas
Jo galvoje nepaliaujamai sukosi bučinio scena. Jo prisiminimuose ji jau buvo virtusi kultiniu filmu. Pagaliau jis atrakino buto duris, ir svetainė, palyginti su troškimu gyventi, pasirodė gerokai per ankšta. Jaunas prancūzų rašytojas Davidas Foenkinosas (g. 1974 m.) – vienas iš talentingiausių savo kartos rašytojų, o gerbėjų nuomone – pats talentingiausias. D. Foenkinosas yra parašęs daugiau kaip dešimt romanų, be „Subtilumo“, lietuviškai išleistas ir jo romanas „Ištikus laimei“. „Subtilumas“ – romanas apie meilę ir moteriškumą, apie stebuklingą vieno bučinio galią. Tai grakšti ir neįprasta, švelnaus humoro ir gilių įžvalgų prisodrinta istorija apie keistai besiklostančius santykius tarp vyro ir moters, apie kuriuos įprasta sakyti „ne pora“. Pagrindinė knygos veikėja gražuolė Natali po…
Anuomet ir dabar
Tai žymaus anglų rašytojo istorinis romanas, kurio herojus – iškili Renesanso epochos asmenybė, Italijos politinis veikėjas, rašytojas, filosofas Nikolo Makiavelis (Niccolo Machiavelli). Prieš skaitytojo akis jis iškyla kaip įžvalgus ir sumanus diplomatas, ištikimai ginantis Florencijos respublikos interesus, sąžiningas ir nepalenkiamas žmogus, kuriam vis dėlto nesvetimos ir žmogiškos silpnybės. Romane pateikiama plati XVI a. pradžios Italijos įvykių panorama, priešiamas įtaigus ir kitos ryškios to meto asmenybės Čezarės Bordžos (Cesare Borgia) paveikslas. Intriguojamai pasakojama Makiavelio meilės istorija, paskatinusi jį paršyti šmaikščią komediją „Mandragora“.Prekinis ženklas: Margi raštai
Žydroji pilis
„Žydroji pilis“ – tai romantiška ir jausminga Valancijos Stirling istorija. Mergina gyvena su skrupulinga motina ir dievobaiminga tetule, kuri stebi kiekvieną žingsnį. Valancija kukliai ir kantriai laikosi keisčiausių nurodymų, kol vieną dieną sužino, kad serga širdies liga ir gyventi jai liko vos metai. Netikėta žinia sukrečia merginą. Ji ryžtasi paskutines dienas nugyventi taip, kaip trokšta. Valancija išsikrausto pas prasta reputacija garsėjantį dailidę, kad padėtų slaugyti sergančią jo dukrą. Merginai atsiveria naujų įspūdžių pasaulis, o pro šalį burzgiančiu automobiliu vis pravažiuoja paslaptingas vyriškis. Ligotoje Valancijos širdyje užgimsta meilė.Prekinis ženklas: Sofoklis
Ragana ir lietus
„Ragana ir lietus“ pasakoja apie jaunos moters meilę kunigui, kuris ją atstumia. Tačiau tai nėra dar vienas nuobodus pasakojimas apie uždraustą meilę. Pati knygos esmė kur kas gilesnė bei įdomiau pateikta. Vikos meilė Pauliui tėra tik galutinis akmenukas, kuris išjudina sunkią griūtį. T.y. – Vikos vidinis pasaulis pradeda irti, ji nebesuvokia savęs. Moteris kreipiasi į psichoanalitikę, tačiau ne „apčiuopiamos“ pagalbos ieškoti, o tam, kad galėtų išreikšti savo išgyvenimus, susivokti savo sielos gelmėse. Šalia pagrindinės istorijos vyksta dar dvi paralelinės istorijos Vikos pasąmonėje: apie M.V., apkaltintą raganavimu, bei Mariją Magdalietę. Šios dvi asmenybės simbolizuoja kitus vidinius Vikos „aš“. Per tuos tris pasakojimus pateikiamas vidinis žmogaus konfliktas, bandymas suprasti save ir aplinką,…
Keturiasdešimt Musa Dago dienų
Franzas Werfelis gimė 1890 m. Pragoje. Ilgus metus artimai bendravo su žymiais to meto rašytojais Willy Haasu, Ernstu Deutschu, Maxu Brodu ir Franzu Kafka, gerai žinomu literatūros agentu Ernstu Polaku. Vėliau rašytojas susipažino su Raineriu Maria Rilke, artimi ryšiai jį siejo su Walteriu Hasencleveriu ir Karlu Krausu. 1915–1917 m. kariavo Rytų fronte, o gyvendamas Vienoje susipažino su Alma Maler, kompozitoriaus Gustavo Malerio našle ir tuomete Valterio Gropiuso sutuoktine. Per vieną kelionę į Rytus, Sirijoje, jis išgirdo apie baisumus, kuriuos Pirmojo pasaulinio karo metais išgyveno armėnai, pabėgę į Musa Dagą (Mozės kalną). F. Werfelio romanas paremtas tikrais įvykiais, papasakotais gyvų liudininkų, visas baisybes ne tik mačiusių savo akimis, bet ir patyrusių…
Sveika, Pagunda!
Sofi Dempsi kilusi iš sukčių šeimos, bet pati stengiasi gyventi dorai. Ją tenkina paprastas, ramus gyvenimas, kol vieną dieną atvyksta dirbti į Pagundą Ohajo valstijoje. Pagunda – perdėtai dorovingas miestelis, todėl nenuostabu, kad Sofi kuriamas filmas įžiebia skandalą. Jos susirėmimas su nuodėmingai seksualiu miestelio meru Finu Takeriu sudrumsčia ne tik miestelėnų kasdienybę.Kai viskas ima sprūsti iš rankų, Sofi su Finu įsisuka į gandų, šantažo, svetimoteriavimo, žmogžudystės ir protą jaukiančios aistros verpetą. Pagundoje užverda baisi košė, o Sofi su Finu vis giliau grimzta į bėdą… ir vis stipriau įsimyli.Knyga privers ne tik krizenti, bet ir ašarą nubraukti (skaitytojų patirtis); padės pasikrauti geros nuotaikos ir atgaivins tikėjimą geromis istorijų pabaigomis.Jennifer Crusie (Dženifer Kruzi),…
Aš nužudžiau savo dukterį
Vidmantė Jasukaitytė (g. 1948 m.) rašo poeziją, prozą, dramas, esė. Didžiausios sėkmės sulaukė jos apysakų rinkinys „Stebuklinga patvorių žolė“ ir romanas „Po mūsų nebebus mūsų“. Yra išleidusi septynias poezijos knygas, esė rinkinį „Golgotos vynuogės“, romanus „Marija Egiptietė“, „Dievas miršta vienišas“.Autorė yra Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė.Rašytoja savo kūryba, viešais pasisakymais drąsiai gina asmeninius įsitikinimus, provokuoja kitokį požiūrį į įsisenėjusias visuomenės problemas. Mažajame romane „Aš nužudžiau savo dukterį“ ji kalba moters, patyrusios abortą, lūpomis. Talentingai papasakojama asmenybės ir šeimos drama, dvasinio apsivalymo istorija.Naujojo Vidmantės Jasukaitytės romano neįmanoma priimti vienaprasmiškai. Vienus jis šokiruos, kitus paskatins išgyventi skausmingą atpažinimą. Rašytoja šį sykį imasi aktualios socialinės temos…
Skerdykla Nr. 5
„Paklausykit! Bilis Piligrimas slidinėja po laiką….“ Jis vis iš naujo išgyvena Dresdeno bombardavimą, po karo grįžta į Ameriką, veda, patenka į lėktuvo katastrofą, per kurią jam sužalojamos smegenys, apsilanko Tralfamadoro planetoje – ten drauge su iš Žemės pagrobta pornožvaigžde gyvena Tralfamadoro zoologijos sode stikliniame kambaryje… Įprastinė laiko tėkmė neegzistuoja ir bet kada galima sugrįžti į praeitį ar nusikelti į ateitį. „Skerdykla Nr. 5“ laikoma Kurto Vonneguto (1922–2007) kūrybos viršūne, vienu žymiausių antikarinių romanų, absurdo literatūros, juodosios komedijos klasika. „Kieta ir juokinga… liūdna ir žavi… labai vonegutiška“ (New York Times) „Puiku ir meniška… juokinga knyga, iš kurios negalima juoktis“ (Life)Prekinis ženklas: Kitos knygos
Šokis su drakonais 1. Sapnai ir dulkės. Penktoji serijos „Ledo ir ugnies giesmė“ knyga
Penktąją „Ledo ir ugnies giesmės“ knygą – „Šokis su drakonais“ autorius padalijo į dvi dalis. Pirmojoje iš jų – „Sapnai ir dulkės“ toliau pasakojami įvykiai, prasidėję po „Kardų audros“, tik dabar veiksmas nukeliamas į Šiaurę, į Juodąją pilį prie Sienos, ir kitapus Siaurosios jūros.Tirionas Lanisteris, nužudęs savo tėvą ir neteisingai apkaltintas, pabėga iš Karaliaus Uosto, o už jo galvą sesuo, karalienė Sersėja, pažada lordo titulą.Pavainikis Vinterfelo lordo Edardo Starko sūnus, Jonas Snou, prie Sienos išrenkamas Nakties sargybos lordu vadu. Bet jis turi priešų ir šiapus, ir anapus Sienos. Ar įstengs jis atsilaikyti prieš Tamsos galią, prieš grėsmę, kylančią iš Šiaurės?..Atsiimti Geležinį sostą ir užvaldyti Vesterosą nepraranda vilties Stanis Barateonas, bet…