Leitenantas Danglaras su komisaru Adamsbergu labai skirtingai vertino tai, kas vadinama „idomiu dalyku“. Pavyzdžiui, komisarui buvo gana idomu nieko neveikti, o Danglarui „idomu“ kele mirtina panika. Adamsbergas pasitikejo instinktu ir tikejo žmonijos galia, Danglaras pasitikejo protu ir tikejo baltojo vyno galia. Adamsbergas dažniausiai vaikšciodavo susikišes rankas i kišenes. Svajinga komisaro atsainuma retai sutrikdydavo kriminaliniu nusikaltimu verpetai. Jis kantriai leisdavosi nešamas tyrimo aplinkybiu iki atomazgos, kuria nujausdavo. Prireikus mokejo laukti savaites ir menesius, kol nusitaikydavo i tiksla, ir tai vare i nevilti Danglara. Juodu skirtingi, taciau vieno tikslo vedini, nes ir per šv. Kaledas kažkas šoka nuo tilto virš Senos, negyveliai išplaukia i upes paviršiu ir Visu Šventuju diena, o kasdien…

Į pietų Prancūziją sugrįžusius vilkus džiugiai imasi globoti draustinio darbuotojai. Tačiau kai stulbinamo dydžio – sprendžiant iš paliktų dantų žymių – žvėris įsisuka į avių bandas, o netrukus griebiasi ir žmonių, ore kibte pakimba neapykanta ir pasklinda baugūs gandai ….Vilkolakis? Pragaro išpera?.. Sunerimsta ir Lorensas, gamtininkas, atkakęs iš Kanados stebėti vilkų, o jam įkandin ir Kamilė, paryžietė, besistengianti paskandinti užmarštyje savo širdies žaizdas ir komisarą Adamsbergą. Tačiau, regis, be Adamsbergo čia nebeišsiversti. Kas kitas, jei ne “ypatingasis faras” sugebės išnarplioti tą kraupią ir painią mįslę?.. Kas įstengs surasti jaunojo Solimano įmotės žudiką?.. Dar vienas prancūzų rašytojos Fred Vargas romanas, kuriame sutinkame „labai ypatingą“ komisarą Žaną Batistą Adamsbergą ir jo draugę,…

Mafija, su kuria glaudžiai siejama Sicilijos žemė, vis nerimsta. Komisaras Montalbanas, Vigatos miestelio teisingumo akys ir protas, tiria bylas ir randa nusikaltėlius, sakytume, dėl savo tapatumo su aplinka, vadovaudamasis tobulai sicilietiška logika. Bet šį kartą mafijos nusikaltimas dengia kitą nusikaltimą: oloje surandami prieš penkiasdešimt metų nužudytų dviejų jaunuolių – merginos ir vaikino – kūnai, nuogi, apsikabinę lyg meilės guolyje. Kokią paslaptį saugo terakotinio šuns skulptūrą, rasta prie mylimųjų guolio?.. Garsaus italų rašytojo Andrea Camilleri sicilietiškas detektyvas „Terakotinis šuo“ patraukia pietietiška lėta pasakojimo tėkme, sodria kalba, subtiliu humoru ir, žinoma, sicilietiškos virtuvės skanėstais, kuriems negali atsispirti komisaras Montalbanas, skaitytojams jau pažįstamas iš leidyklos „Baltos lankos“ išleisto romano Vandens forma (2001).Prekinis ženklas:…