Šios knygelės gimimas – ypatingas. Įprastai pirmiausia gimsta knygelės tekstas, kuris vėliau suranda savo dailininką. O šįkart viskas atvirkščiai! Du rašytojai, išvydę linksmus dailininko Povilo Kuprio piešinėlius, nusprendė pagal juos sukurti smagius apsakymus.Aštuonmetis Poviliukas visai kaip tu – linksmas, išradingas ir smalsus. Dar jis be galo mėgsta fotografuoti, o jo nuotraukose atsispindi patys įdomiausi nutikimai. Juos Poviliukas ir aprašo knygelėje. Tad kviečiame tave kartu su mažuoju fotografu pavartyti šį smagų nuotykių albumą.Dėmesio – nusišypsok! Gal Poviliukas nufotografuos ir tave?Prekinis ženklas: Alma littera
Ana Regina važiuoja į miestą. Novelės apie Donelaitį
Žinomo vokiečių prozininko, ilgamečio „Santaros“ bičiulio Heinz –Jürgen Zierkės novelių knygoje subtiliai piešiamas Kristijono Donelaičio portretas, jo gyvenimo laikas ir aplinka.Prekinis ženklas: Santara
Visi laiškai – žirafos
Šis susirašinėtojų duetas atveria langus iš šachmatų bokštų ir žvelgia į Salvadoro Dalí peizažą. Tada iš degančios žirafos atsidaro stalčius, mes iškišame iš jo savo ilgus kaklus ir netikime. Netikime, kad esame sapne, kuris ne tik gražesnis, bet ir tikresnis už „tikrovę“. Tačiau tiedu čiulbuonėliai mus nejučia įtikina. O tada viskas įmanoma…Laimantas JonušysJei išdrįstum teigti, kad prozoje kas nors negalima ar neįmanoma, nes neleidžia kanonas, – dantis atšiptum jau į pirmąsias knygos žirafas, t. y. tekstus-laiškus. Nes šios žirafos pramuša bet kokio neįmanomumo lubas. Fantastiškos daiktų ir nusistovėjusios pasaulio tvarkos transformacijos, kai absoliučiai viskas gali virsti kuo nori, kas tau net į galvą nešautų (ypač jei galva pripažįsta tik normą…
Eilėvaizdžiai
Trijų dešimtmečių perdirbinėjimai, jausminai unikatai žodžiais, optiniai grafikatai medijomis; sunku pasakyti, kas tai: obsesijos forma ar saviraiškos norma, Česlovas klausia Lukensko.Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla
Kas buvo ir kas yra
28-oji serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ knyga. Vaižganto proza įspūdingai įkūnijo realistinio pasakojimo ir romantinės vizijos jungtį, lietuviškosios tradicijos ir modernizmo sąveiką, aprėpė savojo laiko etines ir politines nuostatas, tautinio sąjūdžio vaizdus, kurie iškyla „Pragiedrulių“ epopėjoje. Šeima, tautinė bendruomenė, kultūrinės intencijos – šios ir kitos vaizdavimo atramos pasitarnauja valstybės vizijos kūrimui. Šviesiųjų ir tamsiųjų jėgų sankirta raiškiai atskleista apysakoje „Nebylys“.Knygą sudarė ir įvadinį straipsnį „Savos tautos ir kultūros tarnas“ parengė Ilona Čiužauskaitė.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Atala. Renė
Apysakos Atala įkvėpimo šaltinis – krikščionybė, Kristaus mokymas, kuriame yra rimties ir liūdesio, sukeliančio vienuolynų ir viršūkalnių ilgesį. Apysakoje Rene – jaunuolio, jaučiančio priešpriešą tarp asmenybės ir minios, nepasitenkinimą pasaulio sandara, neperžiangiamą prarają tarp esamo ir siekiamo, paveikslas.Prekinis ženklas: Charibdė
Rytietiškos novelės
Marguerite Yourcenar (1903–1987) – garsi prancūzų ir belgų rašytoja klasikė, intelektualė, pirmoji moteris išrinkta Prancūzų akademijos nare (1980), daugelio romanų, esė, eilėraščių rinkinių autorė, istorikė, kritikė, įvairių literatūros premijų laureatė. Pasak garsaus prancūzų kritiko Jeano d’Ormessono, „Yourcenar esmę (…) atskleidžia reiklumas, kuris prieštarauja šios epochos tendencijoms. Trumpai tariant, ji nepasitiki laime. Ji niekina laimę ir jai priešpriešina tarnystę – tai turbūt tiksliausias žodis, apibrėžiantis jos asmenybę bei kūrybą“. Apsakymų rinkinys „Rytietiškos novelės“ pirmą kartą pasirodė Prancūzijoje 1938 m. (angliškai išleistas 1986). Šios išradingos novelės, kaip teigia pati autorė, įkvėptos įvairių šaltinių – serbų baladės ištraukos, Kinijos daoistų sakmės, indų mito ar didingų praeities literatūros kūrinių… Novelėse – neretai tai tikros…
Staigmenos ir kiti žinomi dalykai
Ši knyga kviečia skaitytoją atidžiau pasižiūrėti į Europą, Aziją, Ameriką bei Afriką, nepamirštant ir mūsų, gyvenančių prie Baltijos. Publicistas ir rašytojas Algimantas Čekuolis, kalbantis 13 kalbų ir aplankęs per 60 šalių, įdomiai ir, kaip jam būdinga, šmaikščiai pasakoja apie gentį, kur valdo moterys, o vyrai dėl to laimingi; apie seksualinę nelaimę, dėl kurios kalta medicinos pažanga; apie didžiausią pasaulyje falsifikatų turgų; apie pamestus branduolinius užtaisus ir išpūstą radiacijos baimę; apie teigiamus pokyčius karštuose pasaulio taškuose ir apie nematomas išsivysčiusių valstybių bėdas. Skaitytojas sužinos, už ką mūsų civilizacija turi būti dėkinga pipirams; apie šalį, kur liesėti – privaloma; apie valstybę, kur šūkis „Tegyvuoja koka!” padėjo laimėti prezidento rinkimus; apie geras manieras…
Prieš mirtį norisi švelnaus
„…anuomet viliodavo numanoma, bet sunkiai išnaudojama galimybė kur nors išvykti, o dabar atvirkščiai, – dabar mane traukia menas neišvykti. (…) Tai tam tikras etinių pratybų pakaitalas. Pavyzdžiui, turi galimybę tapti šūdžiumi, bet netampi. Turi galimybę susigundyti moters (gamtos) spendžiamais kerais, bet išsisuki. Gali įlipti į pirmą pasitaikiusį traukinį – bet neįlipi. Tai jaudinantis užsiėmimas. Juk kai kurie traukiniai važiuoja už ribos, iš kur nebegrįžtama.” Šioje knygoje – trumpi šiuolaikinio lietuvių rašytojo Nacionalinės premijos laureato Sigito Parulskio tekstai, rašyti paskutiniais metais. Kafkiškai sukrečiančios ir absurdiškai komiškos istorijos, magiški nutikimai ir, regis, nusistovėjusių visuomenės kanonų bei trumputės mūsų egzistencijos negailestingi permąstymai. Stilius – žemasis, žemiškasis arba kasdienis….aš nesu cinikas. Geriausiu atveju esu…
Uždraustasis Tolstojus
Vieni Levo Tolstojaus kūriniai šiandien iškelti iki padebesių, o kiti pasmerkti visiškai užmarščiai. Prie pastarųjų priskiriami beveik visi vėlyvieji rašytojo publicistikos straipsniai, kuriuos antroje gyvenimo pusėje pats autorius vertino kur kas labiau nei visame pasaulyje pripažintą patriotinę epopėją „Karas ir taika“ ar šeimos santykių romaną „Ana Karenina“.1879–1882 m. L. Tolstojaus gyvenime ir kūryboje įvyko ryškus lūžis. Grafas nutraukė ryšius su buvusiu pasauliu ir, praktiškai įgyvendindamas savąjį gėrio supratimą, atsisakė viso turto. Valdžios ir kultūrinio elito garbstomas populiarus rašytojas tapo dygiu publicistu, sukilusiu ne tik prieš badą, skurdą, karus, tamsumą, melą, veidmainystę, bet ir prieš pačią valdžią bei jos ramsčius – mokesčius, karinės tarnybos prievolę, bažnyčią ir mokslą.Knygą „Uždraustasis Tolstojus“ sudaro…