„Orbita“ sulaužė paties gajausio ir bjauriausio stereotipo apie poeziją stuburą. Kažkodėl buvau šventai įtikėjusi, jog poezija – tai ne tik specifinis kalbėjimo būdas, bet ir labai intymus žvilgsnis į save ir savo vidų, visiškai atsiribojant nuo išorės. Galėčiau dar daug prirašyti apie įvykusius pokyčius, kai mane įtraukė ši poezijos orbita. Ji daugeliui galėtų tapti puikia galimybe, jei ne pamėgti, tai bent susidomėti poezija kaip unikaliu reiškiniu, o ne kažkuo, ką būtina atmintinai išzubrinti arba įmanoma suprasti tik įvaldžius semiotinį kvadratą.“Monika Šlančauskaitė•„Orbita“ atsiskleidžia kaip gerai iš vidaus organizuota grupė, sugebanti suderinti įvairius meninius žanrus bei raiškos priemones. Stebina autorių dėmesys tekstui / eilėraščiui, kuris itin kontrastuoja su mūsuose paplitusiu „skaityk, kaip…

Laurynas Katkus, žinomas poetas ir vertėjas, pasitelkdamas asmeninę patirtį, apmąsto įvairius kultūrinius, socialinius reiškinius. Svarbiausios temos – atsivėrimas pasauliui po Nepriklausomybės atgavimo ir sovietinis palikimas, pokomunistinė savijauta ir santykiai su Vakarų Europa, meninės kūrybos, rašymo šiuo laikotarpiu funkcija ir prasmė. Tai įdomus ir profesionalus kelių dešimtmečių Lietuvos gyvenimo skrespjūvis iš asmeninės perspektyvos, kai autorius pasakoja, prisimena, analizuoja, intriguoja.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Knygelėje skelbiami pramanyto autoriaus vardu užrašyti sąmojingi posakiai, kurių diapazonas nuo buitiškų pašmaikštavimų ligi filosofinių paradoksų.Prekinis ženklas: Kauko laiptai

Poetės Juditos Vaičiūnaitės memuarinė proza, gausiai iliustruota nuotraukomis iš šeimos archyvo; kai kurios publikuojamos pirmą kartą. Atsiskleidžia J. Vaičiūnaitės gyvenimo aplinkybės ir detalės, istorinis ir kultūrinis kontekstas, kūrybos bruožai.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Rašytojas Vytautas Kirkutis mini esė rinkinyje ”Prastadienių slinktys”, remdamasis gyvenimo patirtimi, apmąstymais, rašo apie aktualiausias šiandienos problemas: susvetimėjimą, blėstančias dvasines vertybes, trūkinėjančius žmonių tarpusavio ryšius, ieško priežasčių, kodėl suyra harmonija su gamta, aplinkiniais žmonėmis, galų gale – kodėl išsiderina mūsų dvasinės dermės.Prekinis ženklas: Žuvėdra

Šiame tome spausdinami apsakymai ir apysakos iš anksčiau išleistų knygų „Vasaros vidudienis“ (Chicago, 1979), „Buvo žmogus be kojų“ (Kaunas, 1932), „Kelionė į pievas“ (Kaunas, 1936), „Varpinės šuva“ (Kaunas, 1939), „Naktys Karališkiuose“(Chicago, 1955). Daugelio čia skelbiamų kūrinių siužetai yra pagrįsti vaikystės ir jaunystės potyriais. Modeliuodamas XX-ojo amžiaus pradžios ir pirmosios pusės gyvenimą Lietuvoje, autorius daug dėmesio skiria papročiams, gamtai. Vaizduojami tėvų ir vaikų santykiai, jų socialinė padėtis, mokslo siekimas (dažnai neturint vilties jį baigti). Apsakymuose atspindėta to meto mokyklos ir apskritai švietimo situacija šalyje. Kaip antraeiliai personažai kūriniuose atsiranda žvėreliai ir paukščiai, pasakas seka senieji pasakoriai.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

ATVIRLAIŠKIAI, padirbinti ir surašyti Vilniaus mieste, be jokių ypatingų progų išsiųsti artimiems ir tolimiems bendraminčiams. „Mano santykiai su pašto dėžute jau seniai įtempti. Baigėsi tie laikai, kai ji dažniausiai būdavo tuščia, o jei kas ir įkrisdavo į jos seną, aplankstytą tarybinės gamybos ertmę, tai tik sveikinimai su Naujaisiais metais ir laiškai. Dabar aš turiu modernią pašto dėžutę, ji dvigubai, o gal trigubai talpesnė. Pati naujausia ir gražiausia visoje laiptinėje. Na ir kas. Vienu metu mūsų santykiai su ja taip sugedo, kad aš net bijodavau atrakinti, nes žinojau, kad rasiu sąskaitas, kurias tučtuojau reikia apmokėti, kvietimus į paštą pasiimti ne man, o broliui skirtų siuntinių ir visą tą „spamą“, kuris užkemša…

Pagarbus jauno literato žvilgsnis į literatūros klasiką, išsaugotas iki šių dienų, kai apie patį autorių jau rašomos literatūrologinės monografijos, autentiški prisiminimai, kuriems nereikia fantazijos išdaigų, – taip galima būtų apibendrintai apibūdinti šias eseistines apybraižas.Visiems Vytauto Bubnio pieštiems literatūriniams portretams būdinga ne tik žmogiškoji šiluma, kurią gyvenime spinduliavo jų prototipai, bet ir labai šiltas, plastiškas, įžvalgus ir pastabus žodis, kurį gali ištarti tik didelis talentas ir didelė patirtis.Knygą „Širdimi regėti“ su malonumu paims į rankas ne tik gimnazijos moksleivis, universiteto studentas, bet ir daugelis skaitytojų, kurie jau dešimtmečius yra ištikimi rašytojo kūrybos gerbėjai, besidomintys ir tuo, kas paskelbiama apie iškiliausius mūsų krašto žmones.Petras BražėnasEsu dėkingas likimui, kad per keletą praeitin nutolusių…