Tai dviejų žinomų kultūros žmonių – poeto Marcelijaus Martinaičio ir literatūros tyrinėtojos Viktorijos Daujotytės – laiškai ir pokalbiai, tęsiantys pasvarstymus apie nykstančią mažų sodybų gentį, apie amžiną gamtą, apie lietuvių tautą, naujausią jos istoriją, apie prigimtinę kultūrą ir patirtis.Apie mylimus, prarastus.Apie gyvus ir mirusius.Tai reta knyga – labai kantri: pradėta rašyti prieš kelis dešimtmečius. Ankstesnis šių dviejų žinomų literatūros žmonių kalbėjimasis buvo išleistas knygele „Prilenktas prie savo gyvenimo“ (1998). Autoriai juto, kad kalbėtis dar turi apie ką, kad gyvenimas vis dar atsiskleidžia naujomis briaunomis. Tad ryžtasi tęsti.Knygoje kalbama apie tuos kelius ir aplinkkelius, kuriais eina jau grįžtantys, jau didžiąją dalį gyvenimo atidirbę žmonės. Sugrįžęs iš gyvenimo žmogus tarsi gyvena trečiąjį…

Per metus vidutiniškai 50 lėktuvų, pakilusių į orą, nepasiekia savo oro uostų. Per pastaruosius 10 metų (2003–2013 m.) aviacijos katastrofose kasmet žūdavo vidutiniškai 720 žmonių. Vis dėlto galima drąsiai teigti: nors skrydžių ir daugėja, tačiau aviakatastrofų mažėja. Tai patvirtina visažinė statistika.Lėktuvų avarijos įvyksta dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai nelaimės patiriamos ne tada, kai plieninis paukštis nukrenta iš padangių. Įsibėgėjant pakilimo taku, įvyksta 18 procentų lėktuvų avarijų, kylant – 11 proc., skrydžio metu – 5 proc., pradedant leistis – 12 proc., leidžiantis – 16 proc. nelaimių. Daugiausia – net 25 proc. – avarijų lėktuvai patiria tūpdami ant nusileidimo tako. Tad skrendant nereikia skubėti ploti, kai lėktuvo ratai paliečia žemę, – reikia palaukti,…

Biografiniai užrašai – tikra naujiena dideliame žinomo poeto knygų sąraše. Kitas netikėtumas – pasakojama daugiausia apie vaikystę ir paauglystę („tai buvo metas, kai aš pats kūriau save“), baigiama ten, kur prasideda viešas poeto gyvenimas. Prisimenanti sąmonė atkuria kimo vaiko aplinką, žmones, papročius, įvykius, jo potyrius, kreipusius kūrybos ir miesto pusėn. Memuariniam pasakojimui ypatingo savitumo suteikia poeto etninės įžvalgos, praeities ir dabarties apmąstymų pynės. Ir autoriaus laikysena: taip, buvo nepriteklių, baisumų, vargo, bet sklido ir gyvenimo šviesa.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Dvidešimtoji poeto ir prozininko, žurnalisto Petro Žemkauskoknyga, kurios išleidimas sutampa su autoriaus 85 metų sukaktimi. Greta naujausių humoristinių ir satyros kūrinių rinktinėje yra ir anksčiau skelbtų. Knygoje Lietuvos gyvenimo reiškinių skalė labai plati, apima net pusę šimtmečio – taip susidaro įspūdis, lyg tai būtų probėgomis praplaukusi ekskursija per ne vienos kartos žmonių gyvenimusPrekinis ženklas: Petras Žemkauskas

Šioje knygoje labai sėkmingai į vieną vietą sukoncentruotos esminės, fundamentalios žinios apie žmogaus egzistenciją. Esė, pasakojimais apie tikras istorijas, vaizdingomis nuotraukomis, įvairių pratimų, bei patarimų pagalba knygoje perteikiami (formuojami) įgūdžiai ir savybės, be kurių laimingas ir harmoningas žmogaus gyvenimas tiesiog neįmanomas. Taip pat atskleidžiamos seniai pamirštos, tačiau gyvybiškai reikalingos tiesos apie žmogaus prigimtį (struktūrą) ir jo sąveiką su gamtos ( visatos) dėsniais. Ji sudaryta taip, kad seniai pamirštos, tačiau labai reikalingos žinios susipina su nuostabiomis esė, tikromis istorijomis, sakmėmisbei gražiomis nuotraukomis. Tokiu būdu informacija perduodama ne tik tiesiogiai, bet ir per tam tikrą emociją, o tai labai efektyvu. Todėl žmogus, skaitydamas šią knygą, gaus ne tik neįkainojamų žinių, bet ir…

Žinomos rašytojos, literatūros premijų laureatės geriausių apsakymų rinktinė. Autorės dėmesys daugiausia sutelktas į dvasines vertybes, o svarbiausias žmogaus matas – moraliniai kriterijai. Apsakymai traukia spalvingais personažais, sudėtingais charakteriais ir likimais. Čia viskas susiejama į darnią visumą, – žmogus, gamta, daiktai, –todėl pasakojimuose gražiai dera ir tragikos gaida, ir humoristinio plano elementai. Ypač įsimintini etnografinio kaimo vaizdai, koloritingi senų žmonių portretai.Prekinis ženklas: Kronta

Tarp gana populiaraus interviu žanro leidinių Mariaus Kraptavičiaus „Šokio alėjomis“ kris į akis tuo, kad dialogai čia sukasi apie, atrodytų, vien šventėmis žiburiuojantį šokio pasaulį. Ar iš tiesų šios meno srities pasaulyje – vien šventės? Kokia kaina pasiekiamas ir ar ne per trumpas tas „žiburiavimas“ tokią specialybę pasirinkusiojo gyvenime? Apie skirtingus atėjimo į šią profesiją ir įsipareigojimo jai būdus knygos puslapiuose pasakoja choreografai, baleto artistai ir jų pedagogai.„Šokio alėjomis“ patrauklumą lemia jaukus Autoriaus, atsakymų „provokuotojo“, tonas, kuriantis neoficialią, šiltą dviejų pašnekovų tarpusavio bendravimo nuotaiką.Prekinis ženklas: Gimtasis žodis