Ne šio pasaulio, bet šiame – taip galima apibūdinti rašytoją Gintarę Adomaitytę ir jos knygą „Upeivė“. Ši knyga sudaryta iš trijų savaip giminingų dalių tarsi upių, sutekančių į vieną ežerą.Apysaka „Upeivė“ stebina netikėtais siužeto vingiais, realybės ir išmonės jungtimi, žaismingu stiliumi, romantikos pojūčiu. Svarbiausias apysakos akcentas – menininko lemtis, ištikimybė savo principams.„Rašomųjų mašinėlių metas“ – dvylika trumpų novelių. Kiekvienoje jų – talpus pasaulis. Kauno Žaliakalnio paleistuvė, Vilniaus pakraščių ar naujųjų kvartalų gyventojai, pajūrio smuklės tarnaitė Ana Liza, šokių mokytojas, samdoma laiškų rašytoja – visi jie keistuoliai, žūtbūt siekiantys gyventi savą, o ne primestą gyvenimą. „Nuo geležinkelio tilto“ – septynių esė ciklas, kuriame autorė prisimena jai svarbius žmones ir lemtingas vietas.Gintarė Adomaitytė…
Sraigė su beisbolo lazda
Kai pagalvoju apie mažą, vos judančią, iš niekur į niekur rasota žole šliaužiančią sraigę, o paskui kai pagalvoju apie tą pačią sraigę, karingai užsimojusią beisbolo lazda, apima keista, dviprasmiška nuotaika. Beveik visą gyvenimą taip ir jaučiausi – keistai ir dviprasmiškai, lyg būčiau sraigė, kuri juda nežinia iš kur ir neaišku kur, maža, bejėgiška, trapi, bet vis tiek nenori pasiduoti, aršiai mosuoja sunkia beisbolo lazda, nors pati gali būti tos lazdos sutraiškyta.Plonas sielos kiaukutas, daug sykių daužtas, daug sykių klijuotas, bet vis tiek norisi tikėti, kad kiekvienas randas, kiekvienas rumbas daro mus labiau žmonėmis, ne atvirkščiai. Sigitas Parulskis Prekinis ženklas: Alma littera
Pakalnučių žydėjimas
Naujosios apsakymų knygos žmogaus situaciją sąlygiškai būtų galima įvardyti tarp dangaus ir žemės: tiek susipina realybė ir vizijos, sąmonė ir pasąmonė, kad nelengva susivokti, kuriame iš šių tiek susipina realybė ir vizijos, lygmenų daugiau….. Prekinis ženklas: Kauko laiptai
Kokono baladės
Pasaulis – pamišęs, keistas, juokingas, panašus ir į cirką, ir į beprotnamį. Netgi periodiškai skelbiamos pasaulio pabaigos yra savaip linksmos. Tik nesiekite jų su seniai išnykusių tautų pranašystėmis. Su kavos tirščių konfigūracija, su žvaigždėmis žudikėmis, su pilnaties poezija.Viskas kur kas paprasčiau.Jeigu vėlų vakarą išgirsite skambutį ir atidaręs duris pamatysite apšiurusį katiną, nevykite jo šalin. Jis atėjo jūsų išsivesti. Akmenėjančiu mišku, Auksinių durų link.Bet jeigu jūs įsižeisite, nes tikėjotės didingesnio palydovo, mat esate žymus žmogus, visuomenės veikėjas ir pilnaties numylėtinis – katinas pabėgs. Teks skintis kelią per girią su angelu, kurio bruožai iškalti iš antkapių granito.O kur nueisit, visai nesvarbu, nes jūsų tikslas – pati kelionė.Renata ŠerelytėFantastinių novelių rinkinys, pasakojantis apie…
Kolymos pasakojimai
Varlamas Šalamovas (1908–1982) – rusų rašytojas, poetas, politinis kalinys (1929–1931, 1937–1951, reabilituotas 1956 m.), kaip novelistas debiutavo 1936 metais. Nors „Kolymos pasakojimų“ ciklo pirmosios trys knygos („Kolymos pasakojimai“, „Kairysis krantas“ ir „Kastuvo artistas“) parašytos 1954–1965 metais, tačiau Sovietų Sąjungoje, autoriui esant gyvam, nė viena iš jų nebuvo publikuota (prieš autoriaus valią „Kolymos pasakojimai“ išleisti Vakaruose 1972 ir 1978 m.). Sovietų Sąjungoje buvo išleistos šešios V. Šalamovo poezijos knygos. Baigiamoji „Kolymos pasakojimų“ ciklo knyga („Pirštinė arba KR-2“), parašyta 1972–1973 metais, bet taip pat išleista tik po autoriaus mirties. 1980 metais jam skirta prancūzų Pen klubo premija, bet Šalamovo ji taip ir nepasiekė…Varlamo Šalamovo proza Sovietų Sąjungoje pradėta leisti tik „perestroikai“ įsibėgėjus, 1988 metais, ir nuolat kartojama…
Puikiųjų stirninų mirtis. Kaip aš sutikau žuvis
„Puikiųjų stirninų mirtis“ ir „Kaip aš sutikau žuvis“ – rinkinio pasakojimai, paremti rašytojo asmenine patirtimi. Tai vienos originaliausių kada nors parašytų knygų, kurių veikėjai humoro ir tragizmo samplaika nenusileidžia šauniajam kareiviui Šveikui. Ota Pavelas pasakoja apie savo tėvą, prekiautoją dulkių siurbliais, mokantį parduoti juos netgi ten, kur nėra elektros; apie mamos aistrą Italijai, kurioje ji niekuomet nebuvo; apie girtą karpį ir tėvo meilę poniai Irmai. Žuvys yra pagrindinė rašytojo tėvo aistra: jis sugeba nusipirkti karpių tvenkinį, su jame gyvenančiu… vienu vieninteliu nusenusiu karpiu. Tačiau tėvas niekuomet nepasiduoda – net vokiečiams užėmus Čekiją, jis prieš pat deportaciją jiems įžūliai nušluosto nosį. Ir grįžta iš koncentracijos stovyklos kaip nugalėtojas. Humoras trykšta iš…
Subačiaus gatvė. Getas
Subačiaus gatvėje buvusiame HTP (vokiečių karinės technikos remonto dirbtuvės) name gyvenanti rašytoja emociškai atkuria paskutines gyvenimo dienas ten praleidusių žydų tautybės kalinių išgyvenimus, solidarizuojasi su tragiška jų lemtimi.Prekinis ženklas: Homo liber
Šešios progos numirti
Ši knyga – apie mus supančio pasaulio tikrovę. Ji skirta tiems, kurie nebijo suabejoti pripažintais mitais, kurie ieško faktų ir jungčių tarp jų, o išvadas moka daryti patys. Dalis tekstų parašyta ruošiant televizijos laidas, naršant po visų žemynų spaudą, radiją, televiziją bei iš kelionių, į kurias autorius leidžiasi 5-6 kartus per metus. Bet tai ne kelionių aprašymai.Pirmą kartą Algimantas kalba ir apie save. Apie įvykius, kurie jį suformavo. Juokauja: „Nenoriu, kad, kai ateis laikas, kiti vargtų, bandydami ką nors išgalvoti.”Ši knyga nėra ankstesniųjų šio autoriaus knygų pakartojimas nei jų tęsinys. Interviu su A. Čekuoliu apie šią knygą:Prekinis ženklas: Alma littera
Žmogus futliare
Čechovas, kaip gali pasirodyti, nerašo apie reikšmingus įvykius, jo tema – kasdienybės smulkmenos, pro kurių gausą nesimato esminių dalykų. Jo herojai, nesvarbu, ar jie mokosi, dirba ar tinginiauja, myli ar barasi, serga ar net miršta, nejaučia gyvenimo pokyčių. Jie gyvena tarsi braidžiotų po savo nuobodulį. Čechovo personažai nesuvokia besisukantys sąstingio, monotonijos ratu. O jautriausieji negali atpažinti giliai širdyje tūnančio, niekad neapleidžiančio kitokio gyvenimo ilgesio priežasčių. Nelaimingi ir kenčiantys, jie ne tik nesistengia nieko pakeisti, jie net nesuvokia pokyčių būtinybės. Jie apsėsti… gyvenimo rutinos. Čia ir glūdi Čechovo sukurtų personažų gyvenimo tragedija, kuri apsakymuose dažnai virsta paprasta komiška istorija. Kaip vieną iš Čechovo kūrybos temų apibūdino literatūrologas Grigorijus Bialyj, „nenormalumas“ tampa…
Arberonas. Maža išpažintis
Vytautas Bubnys (g. 1932) yra vienas žymiausių vyresnės kartos lietuvių rašytojų. Jo knygos sėkmingai spausdinamos Lietuvoje ir užsienyje. Apysaka „Arberonas“ sulaukė jau šeštos laidos. Tai nesenstantis kūrinys, pasakojantis apie sovietinių laikų moralės dilemas, kurios tebėra aktualios ir šiandieniniame pasaulyje. Uostamiestyje gyvenantis abiturientas Arūnas išgyvena krizę. Mokykloje klesti rutina, dvigubos moralės principai, šeimoje nesutaria tėvai. Arūno draugas Benas, jau anksčiau išmestas iš mokyklos, siūlo mesti mokslus ir eiti dirbti. Netikėtai namus palieka motina ir išeidama pas kitą vyrą pasiima jaunesnįjį brolį, o tėvas dėl seno sužeidimo patenka į ligoninę. Jaunuolis susiduria su problemomis, kurias turi spręsti savarankiškai. Net mažos dramos vaikino sąmonėje tampa rimtais išbandymais, grūdinančiais jo asmenybę.Knyga iliustruojama nuotraukomis iš…