Laima Sruoginis (g. 1966) – poetė, rašytoja, vertėja, publikuojanti savo darbus įvairiuose JAV žurnaluose ir antologijose. 1997 metais leidykla “Tyto alba” išleido pirmąją, jos sudarytą antologiją anglų kalba: ”Lithuania: In Her Own Words. An Anthology of Contemporary Lithuanian Writing” (1997). „The Earth Remains“ – tai antroji L. Sruoginis antologija, kurią pati jos sudarytoja ir vertė. Šioje antologijoje pirmą kartą anglų kalba skaitytojui pristatomas platus būrys jaunųjų autorių, kurie rašyti pradėjo jau po nepriklausomybės atkūrimo, taip pat senosios kartos lietuvių emigrantų kūryba. Skirtingų autorių kūrinius šioje antologijoje sieja viena bendra tema – tai ryšys su gimtąja žeme, net ir mieste, net ir svetimuose kraštuose, net ir sapnuose. ”The Earth Remains: An…
Kapinių istorijos 1999-2004. Mudviejų pasivaikščiojimai pasaulio pakraščiais
Knygoje skelbiami dviejų skirtingų rūšių ir žanrų tekstai. Grigorijaus Čchartišvilio autorinį monologą – esė apie šešerias garsiausias pasaulio kapines – papildo detektyviniai apsakymai, kuriuos sukūrė autoriaus alter ego Borisas Akuninas. Kapinės autorių domina kaip vieta, kur susitelkia laikas, atmintis, labai svarbios būties paslaptys. Tai vieta, kur aiškiausiai galima suvokti, kad mirtis ir gimimas – tai ne sienos, o durys… Rašytojas, vertėjas, literatūrologas, japonų kultūros specialistas Borisas Akuninas (tikrasis vardas – Grigorijus Čchartišvilis) gimė 1956 m. Gruzijoje. Daugiau kaip 25 knygų autorius dabar gyvena Maskvoje. Jo knygas gimtąja kalba skaito jau 30 šalių skaitytojai.Prekinis ženklas: Mintis
Paprastos beprotybės istorijos
„Paprastos beprotybės istorijos“ (Tales of Ordinary Madness) – pirmasis lietuvių kalba išleistas kultinio Amerikos rašytojo Charleso Bukowskio trumpų apsakymų rinkinys. Jame atsiskleidžia visas pamišėliškas, pribloškiantis, iš vėžių išmušantis literatūros chuligano Ch. Bukowskio talentas. Siurrealistinis Niujorko padugnių gyvenimo ir Edgaro Allano Poe poetinės beprotybės mišinys sprogsta neįtikėtina galia, skaitytojų galvose ištaškydamas visus griežtus etikos bei estetikos štampus.Skaityti šią knygą – tarsi išeiti į ringą prieš bokso čempioną. Kaliniai, lošėjai, vagys, prostitutės, juodadarbiai, girtuokliai ir poetai – Ch. Bukowskis rašo apie juos negailestingai, tačiau su humoru ir užuojauta. Jis nesiekia tyčia sukrėsti, tiesiog vaizduoja gyvenimą tokį, koks jis yra, – siaubingai gražų, kupiną paprastos kasdienės beprotybės.1983 m. Jungtinėse Valstijose pasirodęs Ch. Bukowskio…
Gaisras
2010 m. Pirmosios knygos konkurso prozos nugalėtojos knyga. Novelių personažai blaškosi, jų tarpusavio santykiai komplikuoti, o svajones daužo realybė. Personažų pasaulius ir pasaulėlius pasakotoja perteikia su ironiška distancija, stiliaus pojūčiu, tradicinę novelę praturtina naujais aspektais.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Iki švytėjimo. Kazimiero Vasiliausko laiškai Zitai Žemaitytei, 1950-1972
Knygoje spausdinami plačiai žinomo monsinjoro Kazimiero Vasiliausko (1922–2001) jaunystės metų laiškai Zitai Žemaitytei, vėliau tapusiai menotyrininke. Vyrauja lageriuose ir tremtyje parašyti laiškai. Juose atsiskleidžia dviejų jaunų kūrybingų žmonių nuostabi draugystė, tapusi postūmiu laiškų rašytojui labai daug pasakyti apie save, pasaulį, tikėjimą, literatūrą, kunigo paskirtį. Tai meilės laiškai pačia šviesiausia šių žodžių prasme.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Mergaitė iš „Metropolio“
Garsios rusų dramaturgės, pripažintos prozininkės ir aktorės Liudmilos Petruševskajos (g. 1938) autobiografinę knygą sudaro pasakojimai apie jos šeimą ir draugus, išgyventą represijos metą, graudžius ir komiškus asmeninius nutikimus, vykusius visai nejuokingų istorinių įvykių fone. Tai knyga apie karo vaiką, kaip ir daugelį kitų, augusį gatvėje ir vaikų namuose; mergaitę, kuri iki literatūros ir meno pasaulio ėjo ne pačiu lengviausiu keliu.Už apysaką Mergaitė iš Metropolio, įtrauktą į šią Liudmilos Petruševskajos prisiminimų ir esė knygą, 2008-aisiais autorei paskirta Bunino premija.Liudmila Petruševskaja gimė 1938 metais Maskvoje. Baigusi žurnalistikos fakultetą, ji kurį laiką dirbo korespondente, televizijos redaktore, kūrė eiles, vėliau ėmėsi pjesių, kurių temos plėtojamos ir prozos kūriniuose.Autorė yra pelniusi daugybę nacionalinių premijų, 2009 metais…
Raudonos burės. Fejerija
Aleksandro Grino (1880-1930) fajerija „Raudonos burės“ pirmą kartą skaitytojus pasiekė dar 1923 m., kai buvo išleista rusų kalba. 1960 m. pasirodė pirmasis šios knygos vertimas į lietuvių kalbą. Praėjus daugiau kaip pusei amžiaus, vertėjos Aušros Marijos Sluckutės dėka, naujam gyvenimui prikelta stebuklinga mergaitės Asol, laukiančios užjūrio kapitono – princo, atplauksiančio pas ją didingu laivu, papuoštu iš tolo matomomis raudonomis burėmis, – istorija.Ši legenda šiandien atrodo tokia pat nauja ir aktuali kaip anuomet. Knygoje nagrinėjamos amžinos tiesos, susijusios su tikrąja meile, tikėjimu, atjauta ir žmogiškąja bendryste, padedančia atlaikyti net smarkiausias likimo audras.o kapitono Grėjaus raginimas kurti stebuklus savomis rankomis skamba kaip aksioma ir suteikia vilties, jog viskas, kas gražiausia ir geriausia, slypi…
Lauksiu atsakymo
Knygoje spausdinami įžymaus literatūros tyrinėtojo Vytauto Kubiliaus (1926–2004) laiškai ir jaunystėje rašytų novelių pavyzdžiai. Laiškai, rašyti šeimai ir draugams, kolegoms ir pažįstamiems yra iškalbūs kartos, patyrusios nepriklausomybės praradimą, išgyvenusios vokietmetį, antrąją sovietinę okupaciją ir vėl kūrusios nepriklausomą Lietuvos valstybę, dokumentai. Čia spausdinamiems V.Kubiaus „tikrosios“ kūrybos bandymams, dešimčiai prozos kūrinėlių, laiškų kaiminystė yra palanki, nes jie yra autobiografiški: tematika, socialinių herojų patirtys, net ištisi teksto fragmentai yra atpažįstami iš laiškų.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Pro mansardos langą
Tai kitokios kalbėsenos tekstai. Ne rėksmingi, ne apsimestinai dramatiški, mąslūs, tarpais kiek melancholiški, bet visada persunkti gyvenimo patirtyje subrendusios vilties. Žmonių veidai, politikos ir kultūros reikalai, netektys ir atradimai – viskas susilieja į vientisą paveikslą, naujo tūkstantmečio pirmo dešimtmečio vaizdą, regimą Antano Gailiaus – Nacionalinės premijos laureato, poeto, vertėjo, visuomenininko akimis.Prekinis ženklas: Aidai
Senis ir jūra
Po aštuoniasdešimt keturių nesėkmingos žvejybos dienų senam žvejui Santjagui pagaliau pavyksta pagauti didžiulę žuvį. Laimikis toks didelis, kad priešindamasis jis nutempia laivą gilyn į jūrą. Plaukdamas paskui žuvį senis apmąsto daugelį dalykų – juk pagavo ją, kad galėtų išgyventi, tačiau ji irgi kovoja už savo gyvybę, todėl Santjagas ima žuvį gerbti. Deja, jis priverstas ją užmušti. Grįžtant namo laimikį užpuola rykliai. Iš visų likusių jėgų senis stengiasi nuo jų apsiginti. Ernestas Hemingway (1899-1961) – vienas žymiausių prarastosios kartos atstovų. Šiai kartai priklauso tokie žymūs rašytojai kaip Erichas Maria Remarque’as, F. Scottas Fitzgeraldas, Ezra Poundas. 1953 m. Hemingway už Senį ir jūrą apdovanotas Pulitzerio, o po metų – Nobelio literatūros premija.…