„Nesiryžtu dalytis įspūdžiais, kuriuos kelia Juozo Baltušio laiškai. Pirmiausia todėl, kad nesinori užbėgti skaitytojams už akių, iš anksto peršant kokią nors interpretaciją. Be to, rimta interpretacija reikalautų specialių studijų, kurios aprėptų ir rašytojo biografiją, ir asmenybės formavimosi istorines aplinkybes, ir visos kūrybos kontekstą, ir susirašinėjimo detales. Neabejoju, kad kada nors kas nors tai padarys. O kol kas paprasčiausiai skaitykime literatūros klasiko laiškus – vieniems iš mūsų tai bus galimybė pratęsti seną pažintį, kiti nuo tų laiškų ją tik pradės. Bet kuriuo atveju jie papildys prieštaringą ir spalvingą Juozo Baltušio paveikslą, padės geriau perprasti istorinį laiką, rasti atsakymus į kadaise iškilusius ar dabar kylančius klausimus.” Petras BražėnasPrekinis ženklas: Kultūros barai

Pagrindinis apysakos „Dinozauro ausyje“ personažas – nesunkiai atpažįstamas rašytojas Mikelinskas. Sovietiniais laikais jam nutikusi istorija papasakota įspūdingai, su detektyvo intriga (užsakomoji žmogžudystė, rankraščių išvogimas), su siurrealistiniais elementais (slėpynės nuo vilkų dinozauro ausyje, žiurkių šokis motinos troboje), dramatiškais jaunystės laikų išgyvenimais. Įdomūs svarstymai apie kūrybą, Dievą, susitaikymą su Likimu, kaip ir pati kūrinio stilistika. Apsakymų ciklo problematika įvairi. Visi kūriniai nauji, nors kai kurių siužetų užuomazgos siekia kelis dešimtmečius.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

„Ukbaro enciklopedijos“ autentiškumą ir archajiškumą įrodo faktas, kad pirmąkart apie galimą jos egzistavimą užsiminta dar 1940-aisiais – 73 metai prieš pirmąjį žinomą jos leidimą (užuominos autorius – toks Chorchė Luisas Borchesas). Intriguoja tai, kad tąkart užsiminta buvo abejotino realumo šalies, vadinamos Argentina (vedinys iš graikiško argonautų mito?), rašytiniuose šaltiniuose, tačiau literatūrologai vienbalsiai sutaria, kad „Ukbaro enciklopedija“ parašyta seniausia gyva pasaulio kalba – lietuvių.Literatūros mokslo pasaulyje šiuo metu aktyviai diskutuojama, ar „Ukbaro enciklopedija“ nėra tikrasis ir vienintelis lietuvių (kitų autoritetų teigimu – ir (ar) argentiniečių) nacionalinis epas. Populiarėja teorija, kad Ukbaras esąs tikrasis legendinės Sarmatijos (įvairiuose šaltiniuose randamos variacijos Uqbar > Suqbar > Surqmar > Sarmatr) pavadinimas.Elektroninė leidykla „Naujas vardas“ pirmą…

„Persimainymai“ – pirmasis rašytojo (šešių poezijos knygų autoriaus, vertėjo) novelių ir draminių kūrinių rinkinys. Gausu kultūrinių, istorinių užuominų ir simbolių. Atpažįstamos Franso Kafkos personažo Gregoro Zamzos bei kitų būsenos, narpliojamos Vilniaus Gaono ir Golemo istorijos. Tai šiuolaikinė, europinės literatūros kontekstų prisodrinta intelektualioji proza, nestokojanti ironijos ir grotesko. Almis Grybauskas – šešių poezijos knygų autorius (naujausias rinkinys „Žuvys“ išleistas 2007 m.), Jotvingių premijos laureatas. Verčia iš čekų, slovakų, lenkų, vokiečių kalbų. Žymiausi vertimai – Milano Kunderos romanai, Jarsolavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“, Vaclovo Havelo ir Czeslavo Miloszo eseistika, Gustavo Meyrinko romanas „Golemas“. A. Grybauskas dėsto lietuvių kalbą čekų studentams Brno mieste. „Persimainymai“ – jo žingsnis į kitų žanrų…

Jaunoji rašytoja (g. 1988) vaizduoja miesto paauglių ir jaunimo gyvenimą. Daug dėmesio skiria socialinėms problemoms, brendimo laikotarpio sunkumams, santykiams su draugais, tėvais, mokytojais. Charakteriai ryškūs, stilius paprastas, skirtinas realistinei krypčiai, kaip ją reikėtų suprasti šiandien.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Naujajame Žemaitės Raštų leidime atsiribota nuo daugelio subjektyvių, dažnai atsitiktinių ir nereikalingų pataisų, ir grįžtama prie autentiškų Žemaitės kūrybos šaltinių. Šiame tome spausdinami Žemaitės beletristiniai kūriniai, parašyti pirmojo pasaulinio karo metu, „Rinkinėlis vaikams“ ir autobiografija.Prekinis ženklas: Žara

Pomirtinę Vaidoto Daunio (1958–1995) knygą sudaro straipsniai kultūros tematika, iki šiol buvę išblaškyti periodikoje. Tai įvairių žanrų kūriniai: etiudai, esė, pokalbiai, pranešimų tekstai, žurnalų pratarmės bei straipsniai, vienas vertimas, recenzija, palydimasis žodis eilėraščiui.Čia rašoma apie iškilias Lietuvos bei išeivijos asmenybes: O. Milašių, V. Kisarauską, A. Petrulį, L. Karsaviną, J. Miltinį, J. Girnių, A. Vaičiulaitį. Svarstomi filosofiniai Būties ir kūrybos, tradicijos ir nūdienos, prasmingo meno kūrinio klausimai. Aptariamas specifinis žurnalistikos santykis su kūryba, brėžiami žurnalų „Krantai“, „Naujoji Romuva“, „Regnum“ fondo tikslai. Knygoje taip pat skelbiama V. Daunio kūrybos (1967–2006) bibliografija. Leidinys skirtas V. Daunio gimimo penkiasdešimties metų sukakčiai.Nors knyga mokslinė, orientuota tyrinėtojams humanitarams, ji naudinga ir plačiajai visuomenei: inteligentams, ypač pedagogams,…