Populiaraus rašytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato esiukų knyga. Ją pradeda virtuoziškos „Šešios įvadinės tezės, kurių galėtų ir nebūti, bet negali“. Knygos pagrindas – „Paguodos atvirlaiškiai sau“. Žaismingų pokalbių, dienoraščio paraščių, miniatiūrų forma skleidžiasi kūrybos ir gyvenimo metmenys. Išskirtinis Kajoko gebėjimas – pakilti virš visko, kas laikina, nereikšminga, stabdyti gyvenimo akimirkas paradoksais, žinančiojo tolerancija.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Paskutinis angelo skrydis
Šioje knygoje skaitytojų dėmesiui pateikiami du pasakojimai, tęsiantys ”Raganiaus karo” istoriją. Vėl sutiksite raganių Rapertą, angelą Arvartą, inkvizitorių Paulių, buvusį Raganių ordino valdovą Patriką ir kitus jau žinomus bei kai kuriuos naujus veikėjus. Be minėtų pasakojimų, knygoje skaitytojas ras įdomių ir nuotaikingų apsakymų.Prekinis ženklas: Eugrimas
Žmogus ir jo legenda
Vienas žymiausių Lietuvos rašytojų, garsių romanų, apsakymų rinkinių autorius pateikia antrą publicistikos knygą. Joje gvildenami mums visiems aktualūs etikos ir estetikos klausimai, kaip pats autorius pabrėžia, „kas vyksta pas mus ir svetur literatūros ir apskritai kultūros baruose“. Rinkinį sudaro straipsniai, interviu, apybraižos, esė. Apstu žymių rašytojų (J. Avyžiaus, V. Krėvės, Br. Krivicko), kitų kultūrininkų (J. Miltinio) portretų.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Reportažas iš kiaušinio
Antra prozos knyga (pirmoji, „Manekeno gimtadienis“, išleista 2001 m.). Paviršiniai įvykiai autoriaus nedomina, jis stengiasi atskleisti gyvybės ir mirties, žmogaus prigimties ir socialinius ryšius, kuria paslaptingą, šiek tiek mistifikuotą atmosferą, bando hiperrealizmo braižą. Vaizdinga V. Morkūno novelistikos kalba 2010 metais buvo įvertinta A. Vaičiulaičio literatūros premija.„Man maga tai, kas amžina (mirties paslaptį, vienatvę, ryšį tarp tėvų ir vaikų), sulydyti su dusnia senstančių daiktų laikinybe, įkurdinti stingulio kaustomose daugiaaukščių plynėse, po apmusėjusiomis lempelėmis niūkiuose kambariuose, įsmelkti į pirmojo ledokšnio treškesį ar grindlenčių girgždėjimą, įkvapinti į laiptinių dvaką ar drėgnų pelenų aromatą… ir visa tai panardinti į stebuklingą gimtosios kalbos šviesą. Tam tikra literatūrinė alchemija, ar ne?“ – Vidas MorkūnasPrekinis ženklas: Lietuvos…
Brakonieriai
Antroji šio autoriaus literatūrinė knyga išsiskiria žanrų įvairove: čia sudėti naujausi apsakymai, lengvai skaitoma komedija ir žurnalistiniai publicistiniai straipsniai. Apsakymai vaizduoja prieškario ir pokario, o dauguma – atgautos Nepriklausomybės metų gyvenimo realijas. Publicistika – tai rašiniai apie autoriaus mokytojus, apie mėgstamus rašytojus, tai parinktos senesnių ir naujesnių knygų recenzijos, tai į kalbosaugininko akiratį patekusios kalbos įdomybės, šios srities jubiliejai, šiandieninė valstybinės lietuvių kalbos būklė. Prekinis ženklas: Gairės
Jei esame čia
Knygoje skelbiamos Juliaus Sasnausko ir Antano Terlecko korespondencijos pradžia – 1978 metai. Pirmieji J. Sasnausko laiškai rašyti vyresniajam draugui iš dalinių Leningrado srityje, kur jis atliko karinę prievolę. Vėlesnieji – iš Parabelio Tomsko srityje, kur buvo ištremtas teismo nuosprendžiu. Visi A. Terlecko laiškai datuoti 1983-1986, rašyti iš Magadano srities, kur jis atsidūrė dėl to paties nuosprendžio.Laiškuose gvildenamos ne tik abiems disidentams svarbios temos (cenzūra, prievarta, žodžio ir asmens laisvė), bet nemažai diskutuojama istorijos ir literatūros klausimais, aptariama kunigo ir kunigystės prasmė ir aktualumas. Tekstuose apstu tremties buities detalių, žinių apie to meto disidentinį judėjimą.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Veidai sutemose
Grigorijaus Kanovičiaus naujojoje knygoje ir toliau įdomiai ir patraukliai pasakojama apie permainingą žydų gyvenimą Lietuvoje žiauriame XX amžiuje. Apysakoje „Veidai sutemose“ autorius vaizduoja sunkią žydų pabėgėlių iš Lietuvos dalią Antrojo pasaulinio karo metais nuošaliame, prie Ala Tau kalnų prigludusiame kazakų kišlake.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Savas kambarys
„Savas kambarys“ – esė, parašyta dviejų pranešimų ”Moterys ir literatūra” pagrindu, analizuojanti moters kūrėjos padėtį vyrų dominuojamoje visuomenėje. Pasitelkusi istorinę perspektyvą, V.Woolf taikliai parodo įvairias kliūtis, su kuriomis susidurdavo kuriančios moterys. Ji padaro iš pirmo žvilgsnio kuriozišką, tačiau pagrįstą išvadą: kad galėtų kurti, moteriai reikia savo kambario ir bent penkių šimtų svarų pajamų per metus.Prekinis ženklas: Charibdė
Betliejaus avytė
„Betliejaus avytė“ pratęsia knygą „Diktantai sielai“ (2008 m.). Pokalbis apie literatūrą,gamtą, dievoiešką, susirūpinimas dabartinės visuomenės moraline sveikata ir kultūrinebranda, idealizmo ir patriotizmo temos – visa tai svarbu autoriui, už pilietinį ir moralinįangažuotumą apdovanotam Jurgos Ivanauskaitės literatūros premija. Su jaunesniaisskaitytojais nuoširdus kontaktas mezgasi per vaikystės ir paauglystės patirtis. Du tekstai iš šio rinkinio jau buvo panaudoti Lietuvos mokyklų lietuvių kalbos egzaminų užduotims.Knygoje atgaivos sau ras kiekvienas skaitytojas.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Ro Ko Ko mixai
„Literatūros ir fotografinių koliažų „mixai“, perdirbto ir kartoninio popieriaus, dažų, spaudos, tapetų ir prakaito kvapo. Ir dar keletas daiktų iš personažų aplinkos. Rašytojo spausdinamoji mašinėlė, Martyno laikrodis, kėdė ir kilimai, detektyvo Stasio Jaunuolio „ploščius“ ir t.t., ir t.t.Tai neišgalvoti personažai, tai neišgalvoti daiktai, neišgalvotos istorijos – tai laikas, kuriame mes blaškomės, nerandam vietos, išvažiuojam į „užsienius“ ieškoti laimės, išprotėjam, žudomės, pykstamės, rėkaujam, dirbam, geriam, šokam, dulkinamės, juokiamės ir mušamės.Turi būt stiprus, kad apsivalytum bent aplink save. Ne tik išoriškai, bet ir dvasiškai. „Mixai“ – tai istorijos apie silpnus. Čia nereikia ieškoti užslėptos prasmės ar konceptualaus kabliuko, tai labiau socialinė kasdienybė ir realybė. Ar teisinga, ar neteisinga? Tegul kiekvienas turi savo…