Irvinas D. Yalomas – garsus amerikiečių psichoterapeutas, vienas ryškiausių humanistinės – egzistencinės krypties atstovų, fundamentalių veikalų, skirtų grupinei ir egzistencinei psichoterapijai, autorius.Šešiose novelėse I. Yalomas, remdamasis asmenine ir profesine patirtimi, kalba apie paciento ir psichoterapeuto ryšį, skaitytoją panardina į kvapą gniaužiančias kančios ir gijimo istorijas. Po autoriaus sapnus ir mintis klaidžioja Paula, „mirties kurtizanė“, Mirna, vogčia nugirdusi konfidencialias psichoterapeuto pastabas, Magnolija, į kurios erdvų skreitą Yalomas trokšta išlieti savo rūpesčius, mama – irzli, valdinga, slegianti sūnų savo meile ir nepritarimu…Knyga tiks filosofija psichologija ir psichoterapija besidominčiam skaitytojui, taip pat kiekvienam, kuris žavisi I. Yalomo knygomis, o ypač tiems, kurie su malonumu perskaitė „Meilės budelį“ ar „Melagį ant kušetės“.
Iš ko šaiposi pasaulis
Šioje knygoje nerasite išsigalvojimų. Ji parašyta tiems, kurie mano, kad gyvenimas įdomesnis ir labiau jaudina negu beletristika. Tai faktų proza. Yra apie narsos šaknis, kairiarankių paslaptį, meną gyventi, gyvūnų psichologiją, meilės galią ir grimasas – iš viso 53 temos ir suvalkiečių nuotykiai Afrikoje.Vienas skaitytojas mums parašė: „Perskaičiau A. Čekuolio knygą ir sužinojau, kas pasaulyje svarbu ir įdomu.“Ši knyga nėra ankstesniųjų pakartojimas ar tęsinys. Į jos audinį įpinta nemažai sąmojaus. Ji apie tai, kas iš tikro vyksta gyvenime, – ir ypač apie keistus ir net juokingus, bet tikroviškus dalykus.Ši knyga apie tai, kas iš tikro vyksta gyvenime,– ir ypač apie keistus ar net juokingus, bet tikroviškus dalykus. Algimantas Čekuolis prisipažįsta, kad jam…
Užsižiebkite, Kvedlinburgo analai
Žinomas žurnalistas Leonas Stepanauskas, artėjant Lietuvos vardo paminėjimo Kvedlinburgo analuose tūkstantmečiui, sėdo į automobilį ir patraukė iš Berlyno Kvedlinburgo link. Šiandieniai šios trasos vaizdai jo knygoje originaliai beletristiškai susipina su tokiais keliais, vaizdais, įvykiais ir asmenybėmis, kokie jie buvo prieš dešimtį šimtmečių. Lakoniškai, populiariai, patraukliai pavaizduojama visa, ką svarbu žinoti apie šv. Brunoną, apie Kvedlinburgą ir analus, apie ano ir šio laiko sąšaukas. Trumpai pasakyta esmė, ir pasakyta autentiškai, remiantis asmeniškomis patirtimis. Vokiškoji pasakojimo versija sudomins Lietuvos svečius.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Gruzija. Klajūno užrašai
Marius Abramavičius knygoje „Klajūno užrašai“ pasakoja apie Gruziją – valstybę pietų Kaukaze, rytinėje Juodosios jūros pakrantėje, nuolat viliojančią keliautojus. Vieni dega smalsumu išvysti Kutaisio miestą, į kurį mitologiniai graikų didvyriai argonautai vedami Jasono keliavo ieškoti Aukso vilnos, kitus traukia paslaptingas Vardzios vienuolynas, XII amžiuje olose įkurtas legendinės karalienės Tamaros.Knygos autorius Gruziją išmaišė skersai išilgai ir toli gražu ne turistų išmintais takais. Skvarbus fotografo žvilgsnis ir jautri dailininko siela padėjo pamatyti tai, kas ne kiekvienam, besilankančiam Gruzijoje, krenta į akis. Galbūt ir skaitytojai šioje knygoje iš naujo atras šalį, kurioje auga Troškimų medžiai. …Paravanis – didžiausias Gruzijos ežeras, plytintis aukštikalnėse, – net vasarą neatrodo jaukus. Visokiais keliais teko važinėti, bet šitas…
Pro vaikystės langą
Lietuvių rašytojos Bronės Buivydaitės (1895–1984) autobiografinių apysakų: „Pro vaikystės langą“ (Vilnius, 1969) ir „Vargai vartus kilnoja“ (Vilnius, 1982) naujas leidimas. Savo vaikystės prisiminimuose autorė atskleidžia vaizdingą XX a. pradžios Anykščių gyvenimo panoramą. Su meile pieišiami rašytojos šeimos ir anykštėnų portretai, aprašomi vaikų ir tėvų, bendruomenės žmonių santykiai, pateikiama nemažai Anykščių krašto ir miestelio istorijos faktų, visuomeninio gyvenimo aktualijų, buities vaizdų, etnografinių papročių ir legendų.Prekinis ženklas: Homo liber
Tariamas iš tamsos
Žinoma rašytoja Vanda Juknaitė kalbasi su ypatingo likimo vaikais – nereginčiais, negirdinčiais, nusikaltusiais, sutrikusio intelekto, komplikuoto gyvenimo. Netikėtai atsiskleidžia vaikų gebėjimas reikšmingai samprotauti svarbiais būties klausimais. Jų likimų ir minčių sąveika, pašnekesių autentika (kalba beveik netaisyta) ir artumo atmosfera daro stiprų įspūdį. Tai pakartotinis „Tariamas iš tamsos“ leidimas – pirmą kartą knyga išleista 2007 m., šiuo metu įtraukta į lietuvių literatūros kursą mokyklose.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Po repeticijos. Pokalbiai apie teatrą
Poetė, prozininkė, dramaturgė ir eseistė Dovilė Zelčiūtė šioje pokalbių apie teatrą knygoje susitinka su šešiolika šiandienos Lietuvos teatro kūrėjų. Su autore čia kalbasi aktoriai Birutė Raubaitė, Doloresa Kazragytė, Petras Venslovas, Jūratė Onaitytė, Alma Masiulionytė, Birutė Mar, Gytis Ivanauskas, Rasa Samuolytė, Nelė Savičenko, Dainius Gavenonis, Darius Meškauskas, Danutė Juronytė. Knygoje rasime ir aktoriaus Leonardo Zelčiaus eskizą, profesinėmis įžvalgomis dalijasi režisieriai Gytis Padegimas, Gintaras Varnas ir Oskaras Koršunovas.Knygoje „Po repeticijos“ dominuoja interviu žanras, taip pat skelbiamos kelios autorės recenzijos ir esė.Autorė drauge su kalbinamuoju žmogumi bando įvardyti, kas aktoriui ir režisieriui yra teatro magija, kokias funkcijas teatras atlieka šiandieniniame gyvenime. Svarstoma, ką teatras pajėgus duoti žiūrovui ir sykiu – kuriančiajam teatrą.Visada maniau,…
Mūsų emocijų vagis
Nacionalinės premijos laureato apysakų leitmotyvas – žmogaus atsakomybė. Trys iš jų naujos, knygose neskelbtos, užbaigtos 1999–2000 m. Reflektyvios prozos meistras įdėmiai, reikliai žvelgia ir į sovietinius metus, ir į dabartį, apmąsto laiko paliestus žmonių likimus ir visuomenės gyvenimo permainas, subtiliai pina meilės istorijų gijas.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. Raštai (5 tomas)
Šie laiškai nėra tik priedas prie S. Čiurlionienės kūrinių. Tai autentiški epistoliniai dokumentai, užfiksavę istorines, politines, kultūrines sąlygas ir žmonių likimus, atspindintys autorės literatūrinio skonio formavimąsi, kaitą, santykį su teorine, menine ir visuomenine aplinka, epochos atmosfera. Laiškuose atsiskleidžia rašytojos požiūris į amžininkus, jos pasaulėžiūra, elgesio motyvai permainingoje XX a. Lietuvos istorinėje realybėje. Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Grįžo
25-oji serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ knyga. Antanas Vienuolis, tikr. Žukauskas (1882–1957), per daugiau kaip penkis dešimtmečius aktyvaus kūrybinio gyvenimo įgijo klasiko statusą. Jo prozoje susilieja tautiškas istorijos procesų vaizdavimas ir žmogaus sielos analizė, kupina tuomet novatoriško psichologizmo. Legendos „Užkeiktieji vienuoliai“, apysakos „Paskenduolė“, klasikinių apsakymų ir atsiminimų autorius aukštino dorovę, buvo talentingas kaimo, gamtos vaizduotojas, iškalbus peizažo meistras. Po daugelio metų tai pirmoji A. Vienuolio prozos rinktinė, kurioje kūriniai spausdinami be sovietinių iškraipymų, – beveik visi imami iš prieškarinių leidimų.Knygą sudarė ir įvadą parašė Juozas Stonys. Paaiškinimai – Juozo Stonio, Virginijos Savickienės.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla