Karas, 2008 metų rugpjūčio viduryje įsiplieskęs tarp Rusijos ir Gruzijos, Michailą Saakašvilį, jauną keturiasdešimt vienerių metų prezidentą, iškelia į pirmuosius pasaulio naujienų puslapius. Viešas Rusijos priešas Nr. 1 pagaliau pasipasakoja apie savo gyvenimą, planus, svajones ir dabartinę tarptautinę krizę. Kodėl jis, puldamas Pietų Osetiją, pasirinko konfrontaciją su labai galinga Rusijos valstybe? Ar pateko į spąstus, ar tik sustabdė prasidėjusią invaziją? Ar jis, kaip mano Kremlius, yra Vakarų agentas? Ko jis iš tikrųjų nori savo tautai? Ar tebelaiko save revoliucionieriumi? Ir kas išties yra Vladimiras Putinas? Į visus šiuos ir daugelį kitų klausimų Michailas Saakašvilis atsako neišsisukinėdamas: atskleidžia 2008 metų rugpjūčio karo eigą, paaiškina savo ryšius su Izraeliu, George’u Bushu, George’u…

„Kultūros vadyba ir kultūros politika: kūrybingos veiklos modeliai” – serijos „Acta Academiae Artium Vilnensis ” 72 knyga.Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla

Krzysztofas Buchowskis (Kšyštofas Buchovskis, gim. 1969) – Lenkijos istorikas, Balstogės universiteto profesorius. Jo tyrinėjimų sritis – XIX-XX a. Vidurio ir Rytų Europos istorija bei lenkų ir lietuvių santykiai. K. Buchowskis gerai žinomas ne tik Lietuvos visuomenės akademiniuose sluoksniuose, bet ir mūsų politiniame bei kultūriniame gyvenime. Jo darbai, išsakytos mintys apie XX a. pirmos pusės lenkų ir lietuvių santykius sulaukė kontroversiškų vertinimų. ”K. Buchowskio tyrimai – inspiratyvūs ir aktualūs ne tik akademiniams sluoksniams, bet ir mūsų visuomenei, ypač jos savivokai”, – teigia Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys. Knygoje „Litvomanai ir polonizuotojai“ K. Buchowskis atvirai naujovišku žvilgsniu pažvelgia į lenkų ir lietuvių santykių raidą. Knygoje rekonstruojami ir analizuojami mitai, abipusės nuostatos…

Šioje metodinėje knygoje siekta parodyti poetikos terapijos vietą kompleksinės reabilitacijos sistemoje, technikų taikymo galimybes ligoniams ir neįgaliesiems. Aprašoma poetikos terapijos technikų metodika, skirta darbui su suaugusiais normalaus intelekto asmenims.  Atskiras technikas galima adaptuoti darbui su lengvo protinio atsilikimo asmenimis. Be to, ši metodika gali būti panaudojama praktiškai sveikų asmenų savęs pažinimo ugdymo ir sveikatos stiprinimo tikslais, nes visiems žmonėms tenka spręsti vienokias ar kitokias egzistencijos problemas, keliančias emocinę įtampą, didinančias pasimetimą.  Tikėtina, kad knyga gali būti įdomi ergoterapeutams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams, specialiųjų poreikių pedagogams, meno terapeutams, mokytojams lituanistams, bibliotekininkams.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla

Kas yra populiarioji kultūra? Kuo ji skiriasi nuo masinės kultūros? Ir ką populiarieji ”tekstai” atskleidžia apie klasių, rasių, lyčių dinamiką visuomenėje? Johnas Fiske, vienas ryškiausių šios srities specialistų, knygoje ”Populiariosios kultūros supratimas” atsakydamas į šiuos iškelia ir kitus klausimus.Profesorius Fiske nusprendė naujai pažvelgti į tokius kultūrinius artefaktus kaip džinsai, prekybos centrai, bulvariniai laikraščiai ir TV žaidimai. Jis skiria masinę kultūrą – pramoninės kapitalistinės visuomenės gaminamus kultūrinius ”produktus” – ir populiariąją kultūrą. Šiame leidinyje analizuojama, ką kultūrai reiškia būti populiariai, o pažodžiui, – būti žmonių. Ji jiems neprimesta, ji – jų sukurta, o jos teikiamas malonumas ir nešama prasmė atspindi paplitusį skonį ir dažniausius rūpesčius ir jų atmetimą, kurį puoselėja masinė…

Ši studijų knyga įvesdina į bendruosius juoko kultūros tyrimo kontekstus: ritualinę, istorinę bei filosofinę teoriją. Joje aptariamos ritualinės juoko kultūros ištakos, istorinių jos raidos sąlygų klausimas, filosofinės juoko koncepcijos ir filosofijos lauke susiformavusios juoko teorijos.Paskutiniame skyriuje įvedama juoko poetikos sąvoka ir jos aspektu analizuojama Nikolajaus Gogolio (1809-1853) kūryba. Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

Knygoje analizuojama, kaip 1990–2010 m. kito Klaipėdos miesto socialinės ir kultūrinės tapatybės. Remiantis gausia empirine medžiaga, miesto sociologijos studijoje aptariamos posovietiniu laikotarpiu susiformavusios Klaipėdos reprezentacijos ir diskursai, lėmę savitą skirtingų socialinių grupių miesto suvokimą ir šių grupių santykį su miestu. Knygoje nuosekliai rekonstruojama populiarių pasakojimų apie miestą struktūra, architektūrinė ir istorinė miesto savivoka, Klaipėdos tautinių bendruomenių tapatybės pokyčiai, religinių grupių, muzikinių subkultūrų, nusikalstamo pasaulio bei prostitucijos reprezentacijos ir visų šių reiškinių sąsajos su juos skatinusiais socialiniais procesais.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla

Šios prancūzų sociologo ir filosofo Bruno Latouro esė pagrindinė mintis – mes niekad nebuvome tikrai modernūs ir norėdami suprasti šių dienų pasaulį pirmiausia turime suabejoti kaip tik šia esmine paradigma. Mūsų „modernioje” visuomenėje nebuvo to didžiojo padalijimo, kuriuo grindžiama jos pasaulio reprezentavimo sistema, visiškai atskirianti gamtą ir kultūrą. Priešingai, modernieji nepaliaudami kūrė hibridus, kurie priklauso tiek gamtai, tiek kultūrai, bet nieku gyvu nenorėjo to pripažinti.Prekinis ženklas: Homo liber

Mokymo metodinė priemonė skirta aukštųjų mokyklų muzikos pedagogikos bakalauro studijų programos I kurso studentams. Leidinio tikslas – ne tik glaustai pateikti mokomąją medžiagą, padedančią studentui geriau perprasti didaktinius dainavimo ir akompanimento pagrindus, bet ir paskatinti studentus savarankiškai ugdytis praktinius dainavimo ir akompanimento įgūdžius. Mokymo metodinėje priemonėje aptariami pradiniai dainavimo ir akompanimento įgūdžiai, kai kurie aktualesni šių įgūdžių ugdymo aspektai.Prekinis ženklas: Edukologija

Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Vadybos katedros profesoriaus, socialinių mokslų habilituoto daktaro Remigijaus Čiegio, Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Regionų plėtros katedros lektorės Jolitos Ramanauskienės ir Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Vadybos katedros profesorės, socialinių mokslų daktarės (HP) Ligitos Šimanskienės mokslo studijoje nagrinėjamas darnaus vystymosi vertinimas – darnumo rodiklių samprata, darnaus vystymosi rodiklių ir indeksų kūrimo metodologiniai principai, darnaus vystymosi matavimo ir vertinimo modeliai. Mokslo studijoje, taikant darnaus vystymo integruoto vertinimo metodologiją, nagrinėjami Lietuvos regionai (apskritys) ir Klaipėdos apskrities savivaldybės, vertinant jas darnaus vystymosi aspektu.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla