Kultinio rusų rašytojo Vladimiro Sorokino romanas „Trisdešimtoji Marinos meilė” buvo parašytas 1982–1984 m., bet dienos šviesą išvydo tik 1995 metais. Knyga mus nukelia į „brandų“ sovietmetį ir pasakoja tragišką Marinos – hiperseksualios trisdešimtmetės muzikos mokytojos – meilės paieškų epopėją, kupiną nykios kasdienybės ir gaivališko sekso scenų.Knygos heroję, kuriai nekaltybę atėmė ją išprievartavęs tėvas, mylėjo daugybė vyrų, tačiau daug didesnį malonumą ji patirdavo su moterimis, kurių turėjo 29. Nekenčianti sovietinės sistemos, tačiau nusivylusi ir Maskvos disidentais, ji įsidarbina paprasta gamyklos darbininke ir imasi karštligiškai ieškoti tikrosios – 30-osios – meilės.Kas gi tapo 30-ąja Marinos meile? Gal sovietinis nomenklatūrininkas – vyras, su kuriuo ji pirmą kartą pajuto orgazmą? O gal meilė sublimavosi ir virto meile naujam…

Ką reiškia būti gera mama, geru tėvu? Ir ar yra riba, kurios negalima peržengti – net siekiant apsaugoti ir apginti savo vaiką?Kai penkiametis Natanielius vieną dieną nustoja kalbėti ir tampa nepaklusnus darželyje, jo tėvai sutrinka. Kodėl taip staiga pasikeitė berniuko elgesys? Šeimoje ne viskas sklandu, bet ar tėvų nesutarimai galėjo šitaip smarkiai paveikti Natanielių? Visus pribloškia psichologės išvada – paaiškėja, kad berniukas buvo lytiškai išnaudotas. Netrukus į dienos šviesą iškyla ir daugiau gluminančių detalių, istorija tampa vis painesnė. Natanieliaus mama, prokurorė Nina Frost, geriau už bet ką žino, kaip sunku rasti ir juo labiau nuteisti nusikaltėlį, kai auka – vaikas, todėl ryžtasi bet kokia kaina pati atskleisti tiesą ir įvykdyti…

Pagrindinis romano veikėjas Jedas Martinas yra menininkas, pripažinimo sulaukiantis po savo fotografijų serijos apie įvairias įžymybes, tarp kurių – ir rašytojas, vardu M. Houellebecqas. Vėliau Jedas policijai padeda išnarplioti siaubingą nusikaltimą, paliekantį neišdildomą pėdsaką visų, susijųsių su nuskaltimu, atmintyje. Tačiau po jaudinamo ir neramaus gyvenimo, palaidojęs savo tėvą ir sendamas pats, Jedas vis dėlto atranda ramybę ir tampa brandus vidumi. Šio romano pasakojimas konstruojamas įtraukiant daugybę spalvingų personažų ir intriguojančių siužeto vingių, puikia literatūrine kalba  gvildenami sudėtingi žmonių santykiai ir meno statuso problematika.Prekinis ženklas: Kitos knygos

Ketrina Morland, naivi septyniolikmetė iš Ang­lijos kaimelio, pramogaudama su šeimos draugais garsiame Bato kurorte sutinka ir pamilsta Henrį Tilnį, o vėliau su jo šeima išvyksta paviešėti į Nortangerio abatiją. Aistringą gotiškų romanų skaitytoją Ketriną senos abatijos atmosfera paveikia taip, kad ji įsivaizduoja esanti romano veikėja gotikinėje pilyje. Ji netgi ima įtarinėti, kad generolas Tilnis čia nužudė ar kalino žmoną. Kyla daugybė klausimų: kokia paslaptis gaubia jos mirtį ir atminimą, ką slepia šeima, o gal Henris – taip pat nelemto sąmokslo dalyvis? Ir proziškiausiose situacijose Ketrina įžvelgia paslaptį, smurtą ir piktus kėslus, bet Henris atveria jai akis, – pasirodo, pražūtinga painioti meną su gyvenimu.Prekinis ženklas: Versus aureus

Marina Achmedova – jauna talentinga rašytoja, dirbanti ir Rusijos savaitraščio „Russkij reportior“ korespondente. Lietuvių kalba išleista M. Achmedovos knyga „Mirtininkės dienoraštis. Chadiža“ pelnė ne vieną prestižinę literatūros premiją. Naujausias autorės romanas „Šedevras“ pasakoja ne apie karą, o apie meilę.Mergina nubunda ir suvokia, kad yra įkalinta už stiklo. Ji neprisimena nieko – nei savo vardo, nei išvaizdos, nei praeities. Vienintelis žmogus, su kuriuo ji gali pasikalbėti ir prašyti pagalbos, – tame pat kambaryje gyvenanti karolių meistrė, svajojanti suverti šedevrą. Tačiau ji kažkodėl abejinga kalinės skundams ir maldavimams išleisti. Įkalintoji iš paskutiniųjų siekia išsiaiškinti meistrės paslaptį, nes tai vienintelis būdas išsilaisvinti.Prekinis ženklas: Sofoklis

„Karas gražus generolams, žurnalistams ir mokytiems žmonėms“, – pagalvojo prancūzų pėstininkas Renė Arno, traukdamasis su 30 išlikusiųjų fronto linijoje prie Verdeno iš 100 atžygiavusių karių. Karo grožis ir liūdesys yra nepaprastas pasakojimas apie Pirmąjį pasaulinį karą, talentingo istoriko surinktas iš devyniolikos realiai gyvenusių ir į konfliktą patekusių asmenų dienoraščių, atsiminimų ir laiškų. Tarp jų yra amerikietis karo lauko chirurgas, australė serbų armijos vairuotoja, anglė slaugė rusų armijoje, už osmanus kovojęs nuotykių ieškotojas iš Pietų Amerikos, dvylikametė vokietaitė ir keletas kitų civilių. Jie paeiliui pasakoja, ką matė ar jautė tą dieną, nė nenutuokdami, kaip baigsis karas ir koks bus jų likimas.Tarp karių palydėtuvių 1914 metų rugpjūčio ketvirtąją, kai Elfrydė traukia namo…

Romanas „Džentelmenai“, išleistas 1980-aisiais (liet. 2009 m.), tapo didžiuoju rašytojo proveržiu. Jo naujasis romanas „Gangsteriai“ tęsia istoriją ten, kur ji baigėsi „Džentelmenuose“. Gimsta svaiginantis ir klaidus pasakojimas apie saviapgaulę, kuri susieja ir išskiria du žmones, apie lemtingą susitikimą Vienoje bei vietovę, nepasiekiamą radijo bangų, toli už elektros linijų, apie nelegalius ginklų sandorius bei apie rožę, vadinamą Fleur du mal, kuri žydi gausiai ir vėlai.Praėjus dvidešimt penkeriems metams šis pasakojimas perkelia mus iš aštuntojo dešimtmečio pabaigos į šias dienas, į naują situaciją, kurioje pasakotojas gali viską apžvelgti ir susidaryti perspektyvą apie tai, kas įvyko iš tikrųjų. Taip užbaigiamos dvi istorijos apie keistus žmones, keistą meilę ir keistą tiesą.AtsiliepimaiGeriausias Švedijoje.* dienraštis DNMeistriška.*…