Rašyti šį kūrinį Justina pradėjo būdama dvylikos metų, o baigė – keturiolikos. Pirmasis jos fantazijų romanas – apie gėrio ir blogio kovą. Gėrio, kaip ir mūsų gyvenime, sutikite, yra daugiau, bet Blogis, žinoma, gudresnis ir stipresnis. Taigi burtininkų pasaulyje Gėrio kariai – Dievų Valdovas, gerosios deivės ir burtininkai, karalienės ir vilkažmogiai – grumiasi su blogaisiais – pačiu Blogio Valdovu, Tamsos Princese, Burtų Kūrėju ir demonais. Jėgų pusiausvyra suardyta, nes kai kurios deivės perbėga į priešo stovyklą. Įdomu, kad dieviškųjų sferų veikėjai prabyla šiuolaikinio jaunimo kalba ir kaunasi kaip fantastiniuose trileriuose. Svarbiausia jėga, galinti lemti pergalę, – berniukas iš Žemės, žuvusios deivės Paslapties sūnus Činhu. Tai jis, Gėrio Įpėdinis, turi įveikti…
Anuomet ir dabar
Tai žymaus anglų rašytojo istorinis romanas, kurio herojus – iškili Renesanso epochos asmenybė, Italijos politinis veikėjas, rašytojas, filosofas Nikolo Makiavelis (Niccolo Machiavelli). Prieš skaitytojo akis jis iškyla kaip įžvalgus ir sumanus diplomatas, ištikimai ginantis Florencijos respublikos interesus, sąžiningas ir nepalenkiamas žmogus, kuriam vis dėlto nesvetimos ir žmogiškos silpnybės. Romane pateikiama plati XVI a. pradžios Italijos įvykių panorama, priešiamas įtaigus ir kitos ryškios to meto asmenybės Čezarės Bordžos (Cesare Borgia) paveikslas. Intriguojamai pasakojama Makiavelio meilės istorija, paskatinusi jį paršyti šmaikščią komediją „Mandragora“.Prekinis ženklas: Margi raštai
Žydroji pilis
„Žydroji pilis“ – tai romantiška ir jausminga Valancijos Stirling istorija. Mergina gyvena su skrupulinga motina ir dievobaiminga tetule, kuri stebi kiekvieną žingsnį. Valancija kukliai ir kantriai laikosi keisčiausių nurodymų, kol vieną dieną sužino, kad serga širdies liga ir gyventi jai liko vos metai. Netikėta žinia sukrečia merginą. Ji ryžtasi paskutines dienas nugyventi taip, kaip trokšta. Valancija išsikrausto pas prasta reputacija garsėjantį dailidę, kad padėtų slaugyti sergančią jo dukrą. Merginai atsiveria naujų įspūdžių pasaulis, o pro šalį burzgiančiu automobiliu vis pravažiuoja paslaptingas vyriškis. Ligotoje Valancijos širdyje užgimsta meilė.Prekinis ženklas: Sofoklis
Oro duobė. Nelaisvėje
Garsaus vokiečių rašytojo ir dramaturgo Peterio Hakso (Peter Hacks) apysakos „Oro duobė“ ir „Nelaisvėje“– tai istorijų istorija, stebinanti išradingumu, pokštais, išmintimi ir vaikiškai tyru džiaugsmu. Knygelės iliustracijas, kurios suteikia knygelei išskirtinį veidą, piešė garsus dailininkas Laslas Rėberis (László Réber). Pirmoje apysakoje „Oro duobė“ laivo, plaukiančio į Braziliją, keleiviams pasakojama apie geraširdžio dėdės Tito ir jo dukterėčios Henrietės nuotykius. Antroje apysakoje „Nelaisvėje“ dėdę Titą pagrobia plėšikas Pilis, o visi dėdės draugai, norėdami jį išvaduoti, užkalbinėja Piliui dantį netikėčiausiomis istorijomis.Prekinis ženklas: Vaga
Keturiasdešimt Musa Dago dienų
Franzas Werfelis gimė 1890 m. Pragoje. Ilgus metus artimai bendravo su žymiais to meto rašytojais Willy Haasu, Ernstu Deutschu, Maxu Brodu ir Franzu Kafka, gerai žinomu literatūros agentu Ernstu Polaku. Vėliau rašytojas susipažino su Raineriu Maria Rilke, artimi ryšiai jį siejo su Walteriu Hasencleveriu ir Karlu Krausu. 1915–1917 m. kariavo Rytų fronte, o gyvendamas Vienoje susipažino su Alma Maler, kompozitoriaus Gustavo Malerio našle ir tuomete Valterio Gropiuso sutuoktine. Per vieną kelionę į Rytus, Sirijoje, jis išgirdo apie baisumus, kuriuos Pirmojo pasaulinio karo metais išgyveno armėnai, pabėgę į Musa Dagą (Mozės kalną). F. Werfelio romanas paremtas tikrais įvykiais, papasakotais gyvų liudininkų, visas baisybes ne tik mačiusių savo akimis, bet ir patyrusių…
Sveika, Pagunda!
Sofi Dempsi kilusi iš sukčių šeimos, bet pati stengiasi gyventi dorai. Ją tenkina paprastas, ramus gyvenimas, kol vieną dieną atvyksta dirbti į Pagundą Ohajo valstijoje. Pagunda – perdėtai dorovingas miestelis, todėl nenuostabu, kad Sofi kuriamas filmas įžiebia skandalą. Jos susirėmimas su nuodėmingai seksualiu miestelio meru Finu Takeriu sudrumsčia ne tik miestelėnų kasdienybę.Kai viskas ima sprūsti iš rankų, Sofi su Finu įsisuka į gandų, šantažo, svetimoteriavimo, žmogžudystės ir protą jaukiančios aistros verpetą. Pagundoje užverda baisi košė, o Sofi su Finu vis giliau grimzta į bėdą… ir vis stipriau įsimyli.Knyga privers ne tik krizenti, bet ir ašarą nubraukti (skaitytojų patirtis); padės pasikrauti geros nuotaikos ir atgaivins tikėjimą geromis istorijų pabaigomis.Jennifer Crusie (Dženifer Kruzi),…
Skerdykla Nr. 5
„Paklausykit! Bilis Piligrimas slidinėja po laiką….“ Jis vis iš naujo išgyvena Dresdeno bombardavimą, po karo grįžta į Ameriką, veda, patenka į lėktuvo katastrofą, per kurią jam sužalojamos smegenys, apsilanko Tralfamadoro planetoje – ten drauge su iš Žemės pagrobta pornožvaigžde gyvena Tralfamadoro zoologijos sode stikliniame kambaryje… Įprastinė laiko tėkmė neegzistuoja ir bet kada galima sugrįžti į praeitį ar nusikelti į ateitį. „Skerdykla Nr. 5“ laikoma Kurto Vonneguto (1922–2007) kūrybos viršūne, vienu žymiausių antikarinių romanų, absurdo literatūros, juodosios komedijos klasika. „Kieta ir juokinga… liūdna ir žavi… labai vonegutiška“ (New York Times) „Puiku ir meniška… juokinga knyga, iš kurios negalima juoktis“ (Life)Prekinis ženklas: Kitos knygos
Šokis su drakonais 1. Sapnai ir dulkės. Penktoji serijos „Ledo ir ugnies giesmė“ knyga
Penktąją „Ledo ir ugnies giesmės“ knygą – „Šokis su drakonais“ autorius padalijo į dvi dalis. Pirmojoje iš jų – „Sapnai ir dulkės“ toliau pasakojami įvykiai, prasidėję po „Kardų audros“, tik dabar veiksmas nukeliamas į Šiaurę, į Juodąją pilį prie Sienos, ir kitapus Siaurosios jūros.Tirionas Lanisteris, nužudęs savo tėvą ir neteisingai apkaltintas, pabėga iš Karaliaus Uosto, o už jo galvą sesuo, karalienė Sersėja, pažada lordo titulą.Pavainikis Vinterfelo lordo Edardo Starko sūnus, Jonas Snou, prie Sienos išrenkamas Nakties sargybos lordu vadu. Bet jis turi priešų ir šiapus, ir anapus Sienos. Ar įstengs jis atsilaikyti prieš Tamsos galią, prieš grėsmę, kylančią iš Šiaurės?..Atsiimti Geležinį sostą ir užvaldyti Vesterosą nepraranda vilties Stanis Barateonas, bet…
Povestuvinė kelionė. Iš užmaršties gelmių
2014 m. Nobelio premijos laureato knygaPATRICK MODIANO (g. 1945) – vienas garsiausių šiuolaikinių prancūzų literatūros kūrėjų.Nuo pat pirmųjų kūrinių P. Modiano lydėjo literatūrinės premijos: 1968 metais pasirodžius pirmajam romanui „Žvaigždės aikštė“, rašytojas gavo Roger Nimier ir Fénéono premijas, 1978 metais už romaną „Tamsių krautuvių gatvė“ jam suteikta Goncourt’ų premija, 1996 metais – Nacionalinė didžioji literatūros premija už visą kūrybą.2014 metais P. Modiano apdovanotas prestižine Nobelio literatūros premija už atminties meną, prikėlusį sunkiai apčiuopiamus žmonių likimus ir atskleidusį okupacijos metų tikrovišką pasaulį.P. Modiano kūriniuose nuolat persipina praeitis ir dabartis. Romanų „Povestuvinė kelionė“ ir „Iš užmaršties gelmių“ personažai klajoja Paryžiaus gatvėmis ir savo prisiminimuose, ieškodami atsakymų į svarbiausius gyvenimo klausimus.Patricko Modiano, 2014…
Krištolinis lietus (PFAF-452)
Nežinia, kokia buvo Nanagados planeta prieš kelis šimtus metų. Tačiau dabar nesuskaičiuojamos actekų ordos, vadovaujamos kraugeriškų žynių, veržiasi iš už kalnų į nedidelį civilizuotą šio pasaulio lopinėlį. Kodėl barbarai paklūstą dieviškiesiems teotliams? Kuo gali padėti žmonėms keistieji loa? Kaip prieš 27 metus šioje planetoje atsirado Džonas de Branas, kuris visiškai neprisimena, kas buvo iki tol? Bet, svarbiausia, kas tas mitinis artefaktas ”Ma Vi Džangas” neva turintis pasakišką galią, kurio ieško ir teotliai ir loa, ir pats Džonas de Branas???Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) 452 tomas.Prekinis ženklas: Eridanas