Būdamas gyvas niekuomet apie tai nesusimąsčiau: tiesiog gyvenau šviesos metu – tarp dviejų tamsybės laikų.Orhan Pamuk (Orchanas Pamukas; g. 1952 m.) – žymiausias šiuolaikinis turkų rašytojas, savo kūryboje gebantis sulieti europietiškos literatūros bruožus su paslaptinga Rytų pasakojimo tradicija. Jo kūriniai buvo išversti į daugiau kaip 50 kalbų, o romanui “Mano vardas Raudona” 2003 m. paskirta IMPAC Dublino literatūrinė premija. 2006 m. už literatūrinę kūrybą rašytojas buvo apdovanotas Nobelio premija.1591–ieji, apsnigtas ir paslaptingas Stambulas. Iš šulinio gilumos mus pasiekia balsas nelaimingo nužudytojo. Jis žino, kas ir kodėl jį nužudė: už sąmokslą prieš visą Osmanų imperiją, prieš savo religiją, savo tradicijas, savo kultūrą. Žudiko vardas visiems žinomas, tačiau jis skaitytoją vedžios už…

Aprėpdamas visą XXa. pradžią, šis klasikinis Australijos romanas pasakoja kvapą gniaužiančią australiečių – baltųjų, aborigenų ir metisų – istoriją, kuri kupina išdavysčių, žmogžudysčių ir kraują kaitinančios aistros niekinamoms, bet taip geidžiamoms aborigenėms moterims – Juodajam Aksomui. Kaprikornija yra vienas iš Australijos visų laikų bestselerių, įkvėpęs sukurti filmą Australija.Prekinis ženklas: Obuolys

Aplinkinių akimis Signė – ypač talentinga karjeros moteris, tačiau ji nėra nei gera žmona, nei rūpestinga motina. Išgyvendama dvasios dramą Signė patiki ją savo vienintelei draugei, romano herojai Albertei. Jos viena kitai patiki slapčiausius sielos slėpinius. Abi skinasi kelią prieš vėją, siekdamos įgyvendinti savo prigimties pašaukimą. Kerstin Thorvall atskleidžia moters vidinę dramą, svajonės raidą nenumanomoje realybėje, pasitelkdama psichologinį vaizdavimo būdą bei drastiškai ironišką pasakojimą. Romano „Signės istorija“ trilogija („Jaunystės atabradai“, „Nerimo šešėly“, „Nuo Signės – Albertei“), kurioje atsiskleidžia trijų moterų kartų patirtis, laikoma švedų šiuolaikinio feministinio romano pradžia. Prekinis ženklas: Mūsų knyga

Keturi atskiri dėmesį prikaustantys šios knygos pasakojimai apie dramatiško likimo išeivius gvildenami taip skrupulingai ir jautriai, kad gali susidaryti įspūdis, jog pasakojimų pagrindas yra ne tiek literatūrinė išmonė, kiek istorinė dokumentika. Sąmoningai trindamas ribą tarp istorinės faktologijos ir vaizduotės, kūrinio tikroviškumo įspūdį stiprindamas paslaptingomis fotografijomis, autorius perteikia chirurgo, mokytojo, dailininko, viešbučių patarnautojo, o sykiu ir nenuilstančio keliautojo gyvenimų istorijas, leidžiasi savo herojų pėdomis nuo Gardino apylinkių iki Londono, nuo Miuncheno iki Mančesterio, nuo Pietų Vokietijos kampelių iki Šveicarijos, Prancūzijos, Niujorko, Konstantinopolio ir Jeruzalės. Emigracija –­ tai ne tik gyvenamosios vietos pakeitimas, atsiskyrimas, žmogiški praradimai, bet ir patirtis, neišvengiamai paliekanti žymę kiekvieno veikėjo sieloje. Herojai stengiasi gyventi dabartimi, tačiau raktas į…

Katalina, karingų Ispanijos valdovų šeimos palikuonė, ketverių metų buvo sužieduota su Velso princu Artūru ir auginta kaip būsimoji Anglijos karalienė. Ji niekada neabejojo, kad jos likimas – valdyti tolimą, šlapią ir šaltą šalį. Ir šis jos tikėjimas buvo rūsčiai išmėgintas tada, kai ji, penkiolikmetė, pasiekė Tiudorų dvarą.Nesuprantami papročiai, keistas maistas, nesvetingi dvariškiai – dar ne blogiausia: nepraėjus nė metams po vestuvių miršta jos jaunas vyras ir vienintelis artimas draugas atšiaurioje Anglijoje, Artūras. Katerina Aragonietė lieka viena ir turi lemti savo likimą: kaip tapti karaliene ir pradėti savo dinastiją? Vyrui mirties patale ji prisiekia ištekėti už jaunėlio Artūro brolio, mielo, bet išpaikinto Henriko. Tačiau tėvai dukrai numatę kitą dalią, o šešuras…