Flečerio saloje žmonės susigrūmė su vorais ir daugelį jų sunaikino, tačiau per anksti patikėjo savo pergale. Nūnai išmušė vorų keršto valanda…Prekinis ženklas: Eridanas
Pasakojimas apie du miestus
Gatvėse įtūžusi minia. Visur aplinkui pavojai. Pusiau anglė-pusiau prancūzė Liusi Manet ramiai gyvena su savo šeima Londone. Kadaise išgelbėjusi savo tėvą,ji jaučiasi saugi. Bet ilga kruvina minios ranka pasiekia ir ją bei jos šeimą. Pavojus kaskart didėja. Nepamirštamoje dramatiškoje Čarlzo Dikenso knygoje pasakojama apie meilei, ištikimybei, draugystei ir net gyvybei kylančią grėsmę.Prekinis ženklas: Alka
Ramiai miegodami
Šeštoje Brunečio bylų serijos knygoje filosofoiškasis Venecijos komisaras Gvidas Brunetis imasi padėti jaunai vienuolei slaugytojai, palikusiai ordoną dėl slaugos namuose netikėtai mirusių penkių senukų. Apklausęs paveldėtojus Brunetis neaptinka nieko, kas keltų įtarimą. Galbūt vienuolė tik stengiasi pasiteisinti, kodėl atsisakė pašaukimo, o gal iš tikrųjų atskleidė kažką labai blogo, kas kelia grėsmę jos pačios gyvybei. Prekinis ženklas: Charibdė
Voro namai
Trečias žymaus kompozitoriaus ir keliautojo, vienintelio tikruoju Amerikos literatūros egzistencialistu vadinamo Paulo Bowleso romanas Voro namai jau išverstas ir į lietuvių kalbą. Pirmųjų dviejų autoriaus romanų Dangaus prieglobstis ir Na ir tegul gerbėjai šįkart ir vėl leisis į slėpiningas keliones po Maroko miesto Feso gatveles, bandys įsijausti į vietinių gyvenimus ir jų sielas. Voro namuose Bowlesas autentiškai vaizduoja, kaip jaučiasi svetimas žmogus musulmonų mieste, nagrinėja kultūrų skirtumus, kurie beveik neįveikiami. Voro namai itin aktualūs dabartinės politinės situacijos Maroke ir visuose Viduriniuosiuose Rytuose kontekste. Šis sodriai ir išraiškingai parašytas romanas, ko gera, yra subtiliai gražiausias Bowleso kūrinys. Paulas Bowlesas (Polas Baulzas, 1910–1999) augo su Edgaro Allano Poe eilėmis, kurias jam skaitė motina.…
Mirusios širdys
2-oji ciklo „Sukė Stekhaus“ knyga.„Miręs iki sutemų“ tęsinys „Mirusios širdys“ – fantastikos, siaubo ir detektyvo žanrų mišinys, sulaukęs stulbinančio pripažinimo daugelyje šaliųSukė Stekhaus – iš pažiūros eilinė mergina, dirbanti mažo miestelio bare. Ji jau susitaikė su savo „trūkumu“ – gebėjimu skaityti svetimas mintis. Ir netgi išmoko tuo pasinaudoti – kad ir narpliodama neištirtus nusikaltimus. „Mirusiose širdyse“ jai teks perprasti radikalaus religinio kulto narių paslaptis ir pamėginti surasti dingusį vampyrą… Prekinis ženklas: Obuolys
Į tamsiausią kampą
Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota. Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja kaip išsigelbėti.Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia…AtsiliepimaiĮtaigus Haynes pasakojimas apie smurtą namuose kelia nerimą, bet nėra kokia nors sensacija. Tai jaudinanti tema, kuri vargu ar bus kada nors iki galo…
Auksiniai užrašai
Auksiniai užrašai (angl. Golden Notebook) – emancipuotos šiuolaikinės moters romanas: švytintis nuoširdumu ir aistra, kupinas gyvenimo pilnatvės paieškų. Jame atskleidžiamas aštriabriaunis vidinio žmogaus pasaulio grožis ir jo skilimas, žaidžiama politiniais kontekstais, dažnai neįtikėtinai sutampančiais su pastarųjų dienų pasaulinėmis kolizijomis. Romane ryškios seksualumo ir moterų (ne)laisvės linijos, kurios knygai pasirodžius 1962-aisiais tapo rašytojos kūrybine vėliava.Romanas susideda iš penkių pasakojimo linijų. Pirmiausia tai realistinis pasakojimas apie rašytoją Aną Vulf ir jos lengvabūdiškus ar gilius santykius su {buvusiais} vyrais, {esamais} meilužiais, {amžinais} vaikais. Rašytoja skirtinguose užrašų sąsiuviniuose įdėmiai stebi ir fiksuoja gyvenimą: juodieji užrašai – asmeninė Anos patirtis Afrikoje prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu; raudonieji – politinės jos veiklos užrašai; geltonieji – Anos rašomas romanas apie painiausias ir intymiausias…
Septintas susitikimas
Dar vienas populiariosios „Dinos knygos“ autorės romanas (1990 m. „Dinos knyga“ gavo Norvegijos knygų prekybos premiją kaip perkamiausia 9-ojo dešimtmečio knyga.)2000 m. pasirodęs autorės romanas „Septintas susitikimas“ nebeturi tamsaus, rūstaus Dinos trilogijos kolorito. Pasak kritikų, jis parašytas iš širdies ir pirmiausia kreipiasi į skaitytojo jausmus.„Septintas susitikimas“ – knyga apie meilės ir meno magiją, apie teisę būti savimi, apie vyrą ir moterį, kurie skirti vienas kitam, tačiau daugybę metų taip ir nesugeba kits kito pasirinkti. Iki septinto jų susitikimo… Kai nuėję ilgą kelią, matuojamą šešiais trumpais susitikimais, Ruta Neset, jau pasaulinio lygio dailininkė, ir verslininkas Gormas Grandė, pagaliau išsivaduoja iš praeities šešėlių ir pasitinka bendrą ateitį.Prekinis ženklas: Alma littera
Ugnis nedega
Atvira meilės istorija Romane atsiskleidžia šiuolaikinio Berlyno vaizdas, dar neišsitrynę skirtumai tarp Rytų ir Vakarų. Kartu tai atvira meilės istorija – ilgesio ir geidulingumo kronika, rašytojo jausmų atsivėrimas. Šiuolaikinis vokiečių rašytojas Ralfas Rothmannas (g. 1953) romane „Ugnis nedega“ piešia Berlyną praėjus kone dvidešimčiai metų po sienos griuvimo. Pasakodamas apie rašytojo Volfo kūrybines kančias, vienatvę bei laviravimą tarp dviejų moterų, autorius primena suskaldytos tautos tragediją. Tai Berlyno romanas su turtingu istoriniu fonu, tai aistros, ilgesio ir geidulingumo kronika. Literatūros kritikė Beatričė von Matt įvertino romano meistriškumą, Ralfą Rothmanną pavadindama didžiu savo gildijos meistru, iškilusiu iki Peterio Handkės, Wilhelmo Genazino ir Martino Walserio („Neue Zürcher Zeitung“, 2009 06 20).Ralfas Rothmannas garsėja keliais romanais apie…
Šiaudiniai šunys
Tai radikalus britų filosofo veikalas, sudarytas iš trumpų ir intriguojančų esė apie nemalonias tiesas, klaidingas pažiūras, susikurtų iliuzijų žalą bei naują mąstymo būdą. Autorius kritikuoja įsitikinimą, kad žmogus viršesnis už kitus gyvūnus. Pasitelkdamas evoliucijos teoriją jis įtikinamai įrodo, kad žmonija – genetinio atsitiktinumo, sukūrusio ypatingai pavojingą rūšį, rezultatas. Knygoje atskleidžiama, kaip arogantiška ir klaidinga vakarietiškosios filosofijos ir religijos tradicija padeda žmonijai susikurti apgaulingą savimonę ir ignoruoti savo plėšrūnišką prigimtį. Ši negailestingai tiksli ir nuosekli knyga privers skaitytoją permąstyti susiformavusius tikėjimus bei pažiūras apie sąmonę, asmenybę, laisvą valią, moralę, nemirtingumą, žmonijos sugebėjimus spręsti pačių pagimdytas problemas.Šiuo metu leidykla rengia spaudai dar vienos J. Gray knygos vertimą į lietuvių kalbą: „Juodosios mišios“…