Man nerūpėjo jos pamatai – pasakė, kad turi dukrą ir vyrą, kažkokį Olegą Peterseną, milžiniškos korporacijos prezidentą. O juk aš esu tik vargšas, chaltūras gaudantis doktorantas, kartais ką nors išverčiantis, suorganizuojantis kokią nors konferenciją apie jaunųjų prozą ar lingvistinei poezijai skirtą projektą. Dėl jos galėčiau būti kad ir varlių pjaustytojas – literatūra tokia slidi ir šalta. Kuklus doktorantas, kuris, užuot gyvenęs, yra iki ausų pasinėręs į tekstus. Bet mąstykime protingai, moksliškai, kaip isterijos tyrinėtojai, koncentracijos lagerių ir muilo idėjos kūrėjai, kaip ulonai, kurie „grįžk pabučiuok“, po daugelio metų, suvargę, savo mylimą – jiems nesant armijų aplankytą – skaisčią tarsi madoną atrado. Juk tai tik tikėjimo klausimas – jeigu tik būsiu…

Čiun Do – prarastos motinos, gražuolės dainininkės, kurią pasisavino šalies diktatorius, ir našlaičių darbo stovyklos prižiūrėtojo sūnus. Stovykloje pirmąkart paragavęs valdžios, pripažintas už skvarbų protą, jis žengia keliu, kuriuo nebegalės grįžti atgal. Laikydamas save ”kukliu didžiausios pasauly nacijos piliečiu”, Čiun Do tampa profesionaliu žmonių grobiku. Vėliau, išplaukęs laivu į tarptautinius vandenis ir išgirdęs užsienio radijo stotis, įkvepia laisvės gurkšnį. Kad liktų gyvas, jis turi prisitaikyti prie besikeičiančių žaidimo taisyklių ir ištverti neapsakomą žiaurumą. Pasiekęs to, ką žmogus gali iškęsti, ribas, jis drąsiai imasi diktatoriaus varžovo vaidmens – siekia išgelbėti mylimą moterį, Sonmunę, legendinę aktorę, kuri ”tokia tyra, kad net nežino, kaip atrodo badaujantys žmonės”.   Našlaičių prižiūrėtojo sūnus – pastarųjų…

Grahamas Swiftas (g. 1949) – garsus šiuolaikinis anglų rašytojas, septynių romanų autorius, apdovanotas ne viena literatūros premija, tarp jų prestižine Booker Prize. Už romaną rašytojui suteiktos net keturios premijos. Šį kūrinį kritikai vertina kaip vieną iš geriausių XX a. britų romanų, jis įtrauktas į Didžiosios Britanijos mokyklų literatūros istorijos programą. Pasak literatūros tyrinėtojų, jame reiškiamos žmogžudystės, kraujomaišos, kaltės bei pamišimo temos turi folknerišką mastą. Vandenų žemė Praskleisti tikrovės uždangą turbūt įmanoma tik pasakojant istorijas, todėl pagrindinis kūrinio herojus mokytojas Krikas, mėgindamas bent kiek suvokti istoriją, į savo pasakojimus įpina įvairiausio pobūdžio ir skirtingų žanrų tekstų: pasaką, legendą, detektyvą, psichologinę prozą. Romano pagrindas – tyrinėjimas, kaip kuriami pasakojimai, istorijos ir istorija,…

Smilksta cigaretė – aš rūkau it nešvankus padauža, niekindamas vidaus taisykles. Piktai šypsodamas klausau, kaip koridoriuje čirškia mažiai, kurie negali man sutrukdyti gyventi taip, kaip aš noriu. Benoît Duteurtre’as (g. 1960) – prancūzų rašytojas, muzikantas ir žurnalistas, studijavęs muzikologiją Ruane pas K. Stockhauseną, I. Xenakis’į, G. Ligeti’į. Jis sėkmingai kuria muziką spektakliams, publikuoja muzikos kritikos straipsnius. 2001 m. B. Duteurtre’as tapo Médicis premijos laureatu už romaną “Le Voyage en France” (“Kelionė į Prancūziją”).“Mergaitė ir cigaretė” – romanas, vaizduojantis visuomenę, kurios dar nėra, tačiau kurioje, labai galimas dalykas, greitai visi gyvensime. Tai socialinė tragikomedija, turinti juodojo humoro elementų, apie tokią santvarką, kurioje draudžiama rūkyti ir kurioje vaikams leidžiama viskas. Regis, viskas…