Tai antroji serijos „Biblijos moterys“ knyga, sukurta Senojo Testamento istorijos apie Ciporą ir Mozę motyvais. Daugiau nei prieš tris tūkstančius metų juodaodė mergytė priglaudžiama Raudoniosios jūros pakrantėje. Vardas Cipora reiškia „paukštelis“, o jos veido spalva iš anksto nulėmė merginos likimą: niekas nenorės jos vesti. Tačiau vieną dieną kažkoks vyras į merginą įsisteibelija taip, kaip dar niekas nebuvo į ją žiūrėjęs. Jo vardas Mozė, ir jis bėga iš Egipto.  Būdama aistringa meilužė, kilni žmona, svetimtautė, ne hebrajė, juodaodė Cipora savo išmintimi kreipia Mozės likimą. Užmiršdamas baimę ir dvejones, jis šios moters dėka išgirsta Viešpaties balsą ir perduoda žmonijai tuos įstatymus, kurie dar ir dabar globoja silpnuosius prieš stipriuosius. Užmiršta Biblijos herojė Cipora…

Antrojoje savo „atogrąžoje“ Henry Milleris prisiminimais grįžta iš Paryžiaus atgal į Niujorką… Jaunas nepripažintas rašytojas iš Bruklino dirba ”Kosmodemoniškoje telegrafo kompanijoje” – samdo ir atleidžia už grašius sutinkančius dirbti telegrafo pasiuntinukus – abiejų lyčių nevykėlius, ekscentrikus ir nimfomanes.  „Ožiaragio atogrąža“ – tingaus fauno ir gyvenimo garbintojo brandos ritualas, iniciacija, kurią turi patirti kiekvienas, norintis save kūrybiškai realizuoti žmogus. Tai pranašiška knyga, įspėjanti apie vitališkam gyvenimui vis labiau grasinančią sterilizuotą ir brutalią civilizaciją. Ši seksualiai atvira knyga tik pasirodžiusi sukrėtė Europos literatūrinį avangardą ir sulaukė Elioto, Poundo, Becketto ir Durrello įvertinimo, tačiau už Prancūzijos ribų buvo beveik visuotinai uždrausta. Tik septintame dešimtmetyje Milleris sulaukė pripažinimo ir kontrkultūros pasaulyje buvo pradėtas vadinti…

Daugelyje šalių perkamiausio autoriaus Jeffrey Archerio Kliftonų ir Baringtonų šeimų saga tęsiasi. „Mirtina paslaptis“ — trečiasis „Kliftonų kronikų“ romanas. Londonas, 1945-ieji. Balsavimas Lordų Rūmuose, kas turėtų paveldėti Baringtonų šeimos turtą, baigėsi lygiosiomis. Lemiamas lordo kanclerio balsas mes ilgą šešėlį ant Hario Kliftono ir Džailzo Baringtono gyvenimo. Haris grįžta į Ameriką reklamuoti naujausio savo romano, o jo numylėtoji Ema leidžiasi ieškoti mergaitės, rastos tėvo kabinete tą naktį, kai jis buvo nužudytas. Per visuotinius rinkimus Džailzui Baringtonui tenka ginti savo vietą Bendruomenių Rūmuose; jis apstulbsta sužinojęs, ką konservatoriai išrenka jo priešininku. Tačiau galiausiai dėdės likimą nulemia Sebastijonas Kliftonas, Hario ir Emos sūnus. 1957-aisiais Sebastijonas laimi stipendiją studijuoti Kembridže, ir į areną žengia…

Johannas Wolfgangas Goethe (1749–1832) – vokiečių rašytojas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas, pasaulinės literatūros klasikas.Romanas „Vilhelmo Meisterio mokymosi metai” yra vienas iš reikšmingiausių vokiečių auklėjamojo, arba tapsmo, romanų, nuosekliai ir subtiliai atskleidžiančių žmogaus dvasinį tobulėjimą, individo formavimąsi, aistringą pirmąją meilę, jaunystės užmojus ieškoti savojo pašaukimo ir gyvenimo nesėkmes bei pamokas.„Koks žmogus pasaulyje, ėmęsis amato, meno ar kokio nors gyvenimo būdo be dvasinio potraukio, savo padėtį laikys pakenčiama? Nieko nesti be vargo! Tik dvasinis veržimasis, aistra, meilė padeda įveikti kliūtis, skintis kelius ir ištrūkti iš siauro rato, kuriame kiti apgailėtinai murgdosi.“Prekinis ženklas: Gimtasis žodis

Tikrasis įvykiais paremta istorija apie prarastos laimės paieškas neramumų drebinamoje Kambodžoje. Knyga „Dingę“ 2009 metais buvo apdovanota „Scotiabank Giller“ premija.Prekinis ženklas: Metodika

Nors erotiški ir provokuojantys, „Nimfomanės užrašai” – tai moters sielos studija, bandymas pažinti žmogaus esmę, patikrinti visuomenės moralės normas. Supratau, kad žmonės jaučia būtinybę kiekvienam dalykui suteikti pavadinimą, viską supaprastinti žodžiais, klaidingai manydami, kad juos suprasti lengviau. Tuo tarpu aš, priešingai, ryšiui užmegzti vis rečiau pasitelkdavau į pagalbą žodžius, ir vis dažniau kalbėdavau kūnu. Jei norit man priklijuoti kokią nors pravardę – pirmyn! Man nerūpi! Tik žinokit, kad iš tiesų aš esu nimfa. Tikra nereidė, tikra driada. Tiesiog deivė. Prancūzaitė Valeri – verslo moteris, turinti labai liberalų požiūrį į seksą. Jai tai – saviraiškos būdas. Po vienos verslo kelionės Valeri sužino, kad mažinant etatus yra atleista iš darbo. Nelaimės po…

XIX amžiaus pabaiga. Niujorkas. Mitais apipintas laikas- „nekaltybės amžius“. Kupinas draudimų ir veidmainystės, bet skatinęs atidžiai įsiklausyti į save ir į kitą žmogų. Niulandas Arčeris, turtingos ir garbingos Niujorko šeimos atžala, rengiasi vesti visais atžvilgiais jam tinkamą nuotaką, gražuolę Mėją Veland. Planus sujaukia iš Europos sugrįžusi Mėjos pusseserė grafienė Elena Olenska. Netikėtai įsiplieskia neįmanoma aistra, Niulandą drasko prieštaringi jausmai: meilė šiai aukštuomenės normų nepaisančiai moteriai ir aplinkos bei tradicijų primesta pareiga šeimai.Sudėtingų personažų meistras, garsus JAV kino režisierius Martinas Scorsesė 1993 metais Edith Wharton romaną „Nekaltybės amžius“ subtiliai perkėlė į ekraną.Prekinis ženklas: Svajonių knygos