Ihara Saikaku (1642–1693), japonų poetas ir novelistas, Plaukiančio pasaulio prozos žanro kūrėjas. Jo kūriniai – malonumai, laimės meilėje ieškojimo patosas ir nauja miestelėnų pasaulėjauta, išstumianti asketišką moralinį samurajų kodeksą ir gyvenseną Edo laikotarpio Japonijoje (1603–1868). Ihara Saikaku itin išgarsino romanai Meilę įsimylėjusio vyro gyvenimas (1682), Meilę įsimylėjusios moters gyvenimas (1686), Vyriškos meilės enciklopedija (1687). Pagal šį romaną Kenji Mizoguchi pastatė filmą Moters gyvenimo istorija (1952) ir laimėjo tarptautinį Venecijos kino festivalio prizą. Pasak garsaus Amerikos japonų literatūros tyrinėtojo ir vertėjo Donaldo Keene, Saikaku knygų komizmo efektą sukuria pasakotojo tonas ir komentarai, iš kabukio teatro perimtas dramos ir „nesuinteresuotumo“ efektas – tarsi stebėtume herojus per tolimą teleskopo akį. Kai kurie literatūros…

Ana ir Lotė, vaikystėje po tėvų mirties išskirtos dvynės vokietės, jau pagyvenusios netikėtai susitinka balneologinėje gydykloje. Nugyvenusios savo gyvenimus Antrojo pasaulinio karo metais skirtingose fronto pusėse – viena su naciais, kita su jų okupuotais olandais – jos niekaip negali įveikti prieštaringų jausmų, suprasti viena kitos ir atleisti. Įsuktos prisiminimų srauto, seserys bergždžiai mėgina įveikti jas skiriančią bedugnę. Išgyvento karo baisumai, regis, tik stumia jas vieną nuo kitos, nors abi ilgisi vaikystėje patirto artumo. Kokią didžiulę kainą tenka už jį sumokėti…Prekinis ženklas: Kronta

Kardų audra penkių karalių kare, kur vien praradimai, o pergalės abejotinos… Trečiojoje „Ledo ir ugnies giesmės“ knygoje George’as R. R. Martinas nesiliauja skaitytojus stebinęs savo sukurtų personažų nuotykiais ir likimais. Ir toliau meistriškai pinama intriga, išaiškėja daugybė paslapčių, bet dar daugiau jų atsiranda.Dėl Geležinio sosto ir valdžios prasideda pražūtingas Penkių Karalių karas, ir tik Stanis Barateonas susivokia, kad Vesterosą pirma reikia apginti nuo baisios grėsmės iš Šiaurės, – nes iš ten jau slenka Tamsa ir Šaltis, kraštui ir žmonėms nešdami pražūtį, – tik tada rūpintis sostu ir valdžia. Jis vienintelis atsiliepia į Nakties sargybos brolių pagalbos šauksmą, nes jie vieni nebepajėgia grumtis su visos Šiaurės magiškomis galiomis ir tyržmonių gentimis, kurios…

Ir tik išleisdamas paskutinį kvapą suprasi, kad tavo gyvenimas tebuvo lašas beribiame vandenyne!“Bet kas gi yra vandenynas, jeigu ne gausybė lašų?David Mitchell (Deividas Mičelas, g. 1969 m.) – britų rašytojas, šešių romanų autorius, du iš jų buvo pristatyti “Man Booker” premijai. 2007 m. žurnalas “Time” Mitchellą įtraukė į įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuką. Jis dažnai vadinamas “europietiškuoju Murakamiu”: abiejų romanai pilni keistų personažų bei istorijų, japoniško santūrumo ir nutylėjimų, abu sėkmingai derina intelektualumą su populiariu turiniu.“Debesų atlasas” – trečiasis autoriaus romanas, sukėlęs nepaprastą skaitytojų ir kritikų susidomėjimą. Pagal šią knygą 2012 m. buvo sukurtas paties pavadinimo filmas.Romane susipina šešios istorijos, apimančios laikotarpį nuo XIX a. iki tolimos ateities, tam tikra prasme…

Naujausiame Claire Messud (Klerės Mesud) romane „Imperijos vaikai“ pasakojama apie trijų trisdešimtmečių niujorkiečių gyvenimą. Trys draugai – garsaus tėvelio dukra Marina Tveit, ne per dailiausia televizijos prodiuserė Danielė ir Džulijus, laisvai samdomas kritikas, kurio kišenėse švilpauja vėjai, – susipažino dar Brauno koledže. Kai į Niujorką atvyksta Marinos pusbrolis Butis, mokslus metęs idealistas, prasideda tikra painiava. Jis pasiryžęs parodyti pasauliui, ką gali. Dangus apsiniaukia, visų personažų gyvenimą pakeičia tiek netikėti Bučio sprendimai, tiek stulbinantys ir skausmingi rugsėjo 11-osios padariniai.Meistriška papročių komedija – sumaniai ir kandžiai pavaizduotos įžymybės ir jų prielipos… Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai nepaprastai įžvalgus romanas apie plepių luomo fasadą – apie jų meilės nuotykius, ambicijas, išdavystes, nors…

Jamesas JOYCE’as (Džeimsas Džoisas, 1882-1941) – rašytojas, be kurio neįsivaizduojama pasaulio literatūra. Reikšmingiausias jo romanas Ulisas (1922) – be abejo, vienas iš garsiausių XX a. bet kokios meno formos šedevrų, šis kūrinys atskleidžia svarbiausius šiuolaikinio žmogaus fizinio, dvasinio, moralinio, mokslinio bei religinio gyvenimo aspektus, panašiai kaip Homero Odisėja atskleidė pagrindinius antikos žmogaus gyvenimo principus. Tai knyga, už kurią mes visi esame dėkingi ir kurios nė vienam iš mūsų nelemta išvengti. -Thomas Stearnsas EliotasJoyce’as – nepranokstamas XX a. rašytojas.. Jis buvo sąmojingas, subtilus, intelektualus, tai, matyt, didžiausias genijus iš tų, kurie pasiryžo nustebinti pasaulį meno magija. – Irish IndependentPrekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Perskaičiau, ką Sama buvo užrašiusi. Pačius paskutinius jos žodžius, skirtus man.Meilė niekada nemiršta. Jamesas Pattersonas (g. 1947 m.) – Floridoje gyvenantis amerikiečių rašytojas, kuriam tarptautinę sėkmę atnešė kriminaliniai romanai. Dabar visame pasaulyje parduota daugiau nei šimtas milijonų šio autoriaus knygų egzempliorių. Tačiau J. Pattersonas garsėja ne tik detektyvais, bet ir romantiškais, jaudinančiais romanais apie šeimą, meilę, netektį, skausmą ir viltį. Tokios ir lietuviškai išleistos jo knygos „Siuzanos dienoraštis Nikolui“ bei „Sekmadieniai pas Tifanį“. Karštai mylima Dženiferės senelė Sama – ligoninėje. Kad galėtų būti arčiau Samos, Dženiferė grįžta į senelės namus, kuriuose praleido daugybę laimingų valandų, ir supranta, kad prisilietė prie nuostabiausios meilės istorijos, kokią tik jai yra tekę girdėti; šią istoriją…