Ketvirtasis serijos Alfa brolija romanasKai į daktaro Rovano Būto viešbučio kambarį įsiveržia paparacų persekiojama moteris, atrodo, kad blogiau jau būti negali. Bet tai – Mirijama Mandara, išpaikinta princesė, su kuria jį sieja nemalonūs profesiniai nesutarimai. Ir ji ne viena… Netikėtai atsiradęs svetimas kūdikis sujaukia visus Rovano planus. Jis priverstas prašyti Mirijamos pagalbos. O kiekviena kartu praleista minutė vis labiau žadina aistrą ir norą pamiršti praeities nuoskaudas. Bent vienai nakčiai.Prekinis ženklas: Svajonių knygos
Jauno faraono vynuogynuose
Kadaise stiprios, tvarios Jundzilų giminės šeimos silpnėja, irsta, patiria hedonistinio gyvenimo būdo džiaugsmus ir tragizmą. Vienišėjantys žmonės blaškosi, ieško išeities veiksmais, kurių absurdiškumo (ir linksmumo!) protu neįmanoma suvokti. Novelės subtiliai narplioja vyrų ir moterų santykius, nulemiančius gyvenimo kokybę, naujus iššūkius žmogaus prigimčiai ir išlikimui.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Sala
Aleksis Filding, iš Anglijos atvykusi į Kretą, savo motinos gimtinę, netikėtai atranda Spinalongą – dabar jau nebegyvenamą salą, tačiau iki šiol išsaugojusią buvusios raupsuotųjų kolonijos pėdsakus. Aleksis čia sutinka ir netolimos praeities liudininkus, menančius ne tik Spinalongos pasmerktųjų kančias, bet ir su jomis susijusią merginos giminės istoriją, taip rūpestingai slepiamą jos motinos Sofijos. Kokius jausmus išgyveno Aleksis prosenelė, kai ją, atskirtą nuo dviejų dukterų, į amžinojo įkalinimo vietą valtele plukdė mylimas vyras? Ką išgyveno įkandin prosenelės ten pat plaukusi viena iš jos dukterų?.. Netgi Aleksis motina Sofija savo sieloje nešioja piktos lemties žymę – tik jau ne raupsų, o klaikios savo tėvų šeimyninės dramos, išdavystės ir keršto paliktą pėdsaką… Ši…
Eifelheimas (PFAF-470)
Keletą šimtmečių klestėjęs Oberhochvaldo miestelis Vokietijoje, viduramžiais staiga išnyko ir jame daugiau niekada neapsigyveno žmonės. Negana to, šią vietovę aplinkiniai praminė Teufelheimu, Velnio namais, o bėgant amžiams teliko Eifelheimas. Kokia siaubinga katastrofa atsitiko 1349 metais? Kaip paveikė Oberhochvaldo gyventojus pirmasis kontraktas su nežemiškais ateiviais-demonais? į šiuos klausimus stengiasi atsakyti ir šiuolaikiniai mokslininkai, ir viduramžių pastorius Dytrichas…Prekinis ženklas: Eridanas
Liepsnojantis įtūžis. Trečia „Bado žaidynių“ knyga
Trečiojoje Suzanne Collins Bado žaidynių dalyje „Liepsnojantis įtūžis“ liepsnojanti mergaitė Ketnė Everdin išgyvena, tačiau netenka namų – 12-a apygarda subombarduota. Geilas išsigelbėja ir išgelbsti Ketnės šeimą. Pitas patenka į Sostinės budelių nagus. Paaiškėja, kad 13-a apygarda tikrai egzistuoja. Jos gyventojai sukilėliai siekia paimti valdžią visame Paneme. Sukilimas plinta sparčiai kaip ugnis. Nieko nenutuokiančią Ketnę sukilėliai ištraukia iš šiurpių ir negailestingų Amžiaus ketvirčio žaidynių arenos ir jai nežinant nusprendžia padaryti strazdu giesmininku – sukilimo simboliu. 13-a apygarda į pagalbą pasitelkia kitų apygardų gyventojus ir stoja atviron kovon su Sostine. Sukilėlių planai jau kruopščiai parengti, tetrūksta Ketnės, kuri kupina dvejonių… Tad kaip baigsis šis sukilimas? Ar Ketnė sutiks vykdyti prezidentės Koin valią?…
Priversta tylėti
Prasidėjus pilietiniam karui Bosnijoje, Doris su vyru persikelia gyventi į šią šalį. Ji nori pagelbėti nuo karo nukentėjusiems žmonėms. Šeima gyvena nedideliame kaime, karo apimtoje vietovėje. Jos vyras ima keistis ir tampa visai kitu žmogumi. Jam svarbu tik vienas-islamas. Vyras priverčia žmoną laikytis šariato įstatymų: ji privalo dėvėti juodą, ilgą musulmonų rūbą ir vaikščioti užsidengusi veidą. Vyras dienų dienas laiko žmoną uždaryta namuose, o bet kokį pasipriešinimą malšina žiauriais smūgiais. Moteris per vėlai supranta, kad gyvena santuokoje su modžahedu, kuriam humanitarinė pagalba tėra priedanga. Jo tikrasis tikslas-”šventasis karas”… Šiandieną tarptautinės tarnybos tą žmogų vertina kaip vieną iš pavojingiausių teroristinės organizacijos al Quaeda narių.Prekinis ženklas: Vaga
Dvasių virtuvė
Netekus tėvų, Aspergerio sindromą turinčios Džinės sielvartą pakeičia netikėtas atradimas – ji gali iškviesti mirusių artimųjų dvasias gamindama pagal jų pačių rašytus receptus. Senelės perspėjimas „Neleisk jai“ ir paslaptingas laiškas, kuriame merginos tėvas prašo jos motinos atleidimo, sukelia Džinei daugybę klausimų: ko ji turinti saugotis, kas vyko tarp jos tėvų ir kaip susitaikyti su tais, kurių jau niekad nebeišvysi. Receptas po recepto – ir visi atsakymai Džinės rankose.„Sielvartas nebūna didesnis ar mažesnis. Jie visi siaubingi. Jie visi žlugdo. Turi rasti būdą, kaip susidoroti su savuoju.“Džinė dažnai vadinama keista: norėdama ramybės, ji slepiasi spintoje; sutrikdyta nemalonių pastabų, įsivaizduoja skrudinamą svogūną, skleidžiantį švelnų saldumą; žmonių balsai jai primena maisto produktus – aplink…
Daugiau neverk
– Tik baisiai pavargau ir…– Bijai, – pridūrė Diazas.– Ateities? Labai.– Ne. Bijai būti laiminga.Trokšdama pagelbėti išgyvenantiesiems praradimo skausmą, Mila ieško dingusių žmonių. Padėdama kitiems ji stengiasi pamiršti tragediją, prieš daugelį metų ištikusią ją pačią.Anoniminis pranešimas nuveda Milą iki nusikalstamos grupuotės. Nepaisydama pavojų ji atkakliai persekioja paslaptingą vienaakį, tikėdamasi per jį rasti svarbesnius grupuotės narius. Ir galiausiai sužino pati esanti medžiojama žiauraus samdomo žudiko, norinčio nutildyti ją amžiams.Mila troško įremti kaktą jam į petį ir kūkčioti kaip maža mergaitė.Ar dėl to, kad padarė didžiulę klaidą? O gal dėl to, kad tai baigėsi?Prekinis ženklas: Svajonių knygos
Savas kambarys
„Savas kambarys“ – esė, parašyta dviejų pranešimų ”Moterys ir literatūra” pagrindu, analizuojanti moters kūrėjos padėtį vyrų dominuojamoje visuomenėje. Pasitelkusi istorinę perspektyvą, V.Woolf taikliai parodo įvairias kliūtis, su kuriomis susidurdavo kuriančios moterys. Ji padaro iš pirmo žvilgsnio kuriozišką, tačiau pagrįstą išvadą: kad galėtų kurti, moteriai reikia savo kambario ir bent penkių šimtų svarų pajamų per metus.Prekinis ženklas: Charibdė
Balzamo žiedas. Pirmoji serijos „Plėšrūnas“ knyga
Nepanašus į jokį kitą nuotykių ieškotojas – plėšrūnas… drąsiai pasinėrė į imperijos, kuri buvo tokia pat sugedusi kaip ir didinga, aistras ir smurtą.Šviesiaplaukį, pilkaakį gotą pamestinuką vadino tiesiog Tornu. Vyrų ir moterų vienuolynuose netradiciškai susipažinęs su lytiniu gyvenimu, o vėliau keliaudamas po Europą, kurioje ieškojo savo tautos, Tornas įgijo kario įgūdžių ir gebėjimo išlikti išminties. Kadangi slėpė pritrenkiančią paslaptį, jis visur buvo svetimas, bet puikiai nutuokė apie slapčiausius vyrų ir moterų troškimus. Didinguose yrančios imperijos miestuose, Romos legionų mūšių laukuose ir prabangiuose didikų bei karalių rūmuose, Tornas susipažino ir su kilniausiomis, ir su brutaliausiomis žmonių savybėmis. Jo neprilygstami nuotykiai prikelia naujam gyvenimui į praeitį nugrimzdusius amžius ir veikėjus, kurių didingiems…