Juditai – per trisdešimt. Ji su pagieža mini ją palikusį vyrą ir be perstojo svajoja apie didelį jausmą. Viena pati statydinasi kaime namą ir viena pati plūkiasi su paaugle dukra. Moterų žurnale dalija patarimus kitiems ir tikrai neuždirba tiek, kiek Bridžita Džouns, nei – kaip pastaroji – jaučiasi esanti likimo šeimininkė. Nesigėdija savo silpnybių ir kompleksų, žaižaruoja humoru, o po kiekvienos krizės joje akimirksniu sprogsta nauja energijos bomba. Manau, visos esame panašios. Kiekvienoje iš mūsų glūdi įvairiausi troškimai, apie kuriuos ne itin noriai kalbame. Tarkim, laukiame didelės romantiškos meilės ir princo ant balto žirgo. Aš – už tokius troškimus.  Katarzyna GrocholaPrekinis ženklas: Svajonių knygos

Vairavimo pamokos, pasirodo, gali būti ir romantiškos… Važinėdamas po miesto gatves mažyčiu fiatu knygos herojus, norėdamas įsiteikti žavingai instruktorei, pasakoja tikras ir pramanytas, bet visąlaik nuotaikingas, „kabinančias“ istorijas apie senelio ir tėvo mersedesus, senelio sužadėtuvių dovaną – nelaimingąjį močiutės citroeną, ir dar daug ką. Instruktorės ir mokinio maršrutai vis artėja prie jos sodo namelio užmiestyje… Lenkų prozininkas Pawełas Huelle (gim. 1957 m.) yra dėmesingas detalėms ir „žaidžia“ literatūros konvencijomis. Jo kūryboje nesunkiai įžiūrimos Günterio Grasso ir Bruno Schulzo tekstų parafrazės. Šis šilto humoro kupinas romanas ”Mercedes-Benz” gali būti skaitomas ir kaip meilės prisipažinimas čekų prozos meistrui Bohumilui Hrabalui. Prekinis ženklas: Baltos Lankos

Antroji keturlogijos „Rožių sodas“ knygaVieta, kur sugyja širdys ir lyg rožių sodas pražysta meilė.Megė Danželo persisotino santykiais, į kuriuos vėlėsi bijodama būti viena. Visi jie baigėsi vos atvėsus aistrai. Vykdama į Rožių sodo namus ji tikisi rasti prieglobstį, kuriame galėtų pasislėpti nuo… savo jausmų. Netinkamų jausmų netinkamam vyrui. Ir vėl. Ji turi puikų darbą ir mylinčią šeimą. Ir lyg medus traukia nerimtus vyrus. Plevėsos mergišiaus reputacija garsėjantis talentingas fotografas Rikas Flaneris – ne išimtis. Nors ir sunku pamiršti jo bučinius, Megė apsisprendė: ilgalaikiai santykiai arba jokių santykių. Na ir kas, kad Rikas atsivijo ją net iki Rožių sodo namelio. Na ir kas, kad įkyriosios seserys lyg susimokiusios tvirtina, jog būtent šis vyras gali pagardinti Megės gyvenimą.„Meilės romano ašis – ne karštos meilės scenos, – sako Sherryl…

Dezdemonos Veinrait gálva, Semas Starkas per daug ramus, nors ką tik buvo paliktas prie altoriaus. Jos teatralų šeimos vyrai kaukte kauktų. Dezdemona nudrožia pas Starką išsireikalauti jai itin reikalingų pinigų už atšauktą pobūvį, o ne įsimylėti. Santūrus, plieninės valios vyras, pasižymintis šalta logika ir kompiuterio smegenimis – visiška Dezdemonos priešingybė.Semas Starkas nesupranta, kuo santuoka skiriasi nuo verslo sandorio. Jo buvusi sužadėtinė, regis, tobulai tiko žmonos vaidmeniui – atrodė tokia praktiška. Ši triukšmadarė nepaklusniais rudais plaukais ir milžiniškomis turkio spalvos akimis, myganti jį pasirašyti sąskaitą už šimtus nesuvalgytų miniatiūrinių šparaginių pyragėlių, visai kitokia: temperamentinga, nepastovi, galinti išvaryti vyrą iš proto savo nuotaikų kaita… arba įžiebti protą temdančią aistrą.Nespėjus nė mirktelėti, Starko…

Nejaugi gyvybės eliksyras – tai tik ilgus amžius žmoniją persekiojanti idée fix, bevaisės senovės alchemikų pastangos ir apsukrių šarlatanų pasipelnymo šaltinis? Neskubėkime daryti išvadų, kol neperskaitėme Raymondo Khourio trilerio „Šventovė“. Neįtikimi herojų nuotykiai mūsų dienų Viduriniuosiuose Rytuose, ieškant šimtmečių senumo knygos su joje atskleista neįkainojama ir kartu mirtinai pavojinga paslaptimi verčia tuo suabejoti. Rūsti šių laikų Libano ir Irako realybė čia netikėtai susiejama su tokių kontroversiškų istorinių asmenybių kaip „nemirtingojo“ XVIII a. alchemiko grafo De Sent Žermeno ir Neapolio kunigaikščio Raimondo di Sangro gyvenimo detalėmis. Jų vaikaičius, kaip ir protėvius, it prakeiksmas tebelydi didžiojo alcheminio slėpinio – ilgaamžiškumo biocheminės formulės – paieškos. Po žiaurių išbandymų ir kvapą gniaužiančių išgyvenimų amžių paslaptis pagaliau…

Daktaras Živaga“ — saga apie politinių neramumų išdraskytą Rusiją ir apie viską ištveriančią ir nugalinčią meilę. Šis kūrinys, apibendrinantis visą B. Pasternako kūrybą ir jo kartos patirtį, laikomas viena svarbiausių XX a. pasaulinės literatūros knygų, kuri padarė įtaką ne vienai menininkų kartai.Prekinis ženklas: Jotema