Romano Laiškų knyga preliudija – saldūs pirmosios meilės atsiminimų trupiniai: vasarnamio lubų baltuma, juodos ievų uogos, žiogai, kimbantys prie suknelės, saulės paplotėliai ant grindų… Bet tai tik pradžių pradžia.Mylimųjų laiškuose sprogsta pasauliai, laiškais jie mėgina išplėšti prarastą jųdviejų laiką… Praeitis tampa dabartimi: poliarinio lakūno nuotykiai, kelias į Pekiną ir bokserių sukilimo Kinijoje malšinimas, žodžiai, senstantys kartu su į pasaulį ateinančiais naujagimiais… Laiškai keliauja išardytais bėgiais, sudegintais tiltais, paskandintais laivais, pašautais arkliais, kritusiais lėktuvais…Kaip kadais Eloyzos ir Abeliaro laiškai, prasilenkiantys Simone de Beauvoir ir J.-L. Bosto laiškai, išblukę M. K. Čiurlionio ir Sofijos laiškai, taip dabar Sašenkos ir Volodenkos laiškai – apie paslaptį, apie tai, kad mirtis – tokia pat dovana kaip ir…

Žurnalistė Sibilė ir jos vyras Fransua, atėję į susitikimą su Operos teatro vadovais aptarti savo verstos čekų autoriaus pjesės pastatymo, skuba teatro koridorių labirintu… Idiliška pora, daranti karjerą Paryžiaus literatūros bei teatro pasaulyje ir besididžiuojanti savo neblėstančia meile, sustoja priešais didelį romantišką veidrodį. Jaudulingas poros – dailios šviesiaplaukės ir ją apkabinusio aukšto vyro – atspindys sužadina Fransua geismą, o kažkas lyg tyčia tą akimirką užgesina šviesą… Susitikimas su teatro savininkais, Anri Bertomjė ir buvusia aktore Muna Fogel, turtingo pramonininko našle, neseniai grįžusia į Paryžių, Fransua ir Sibilę nuvilia: Muna galvoja apie kitokią pjesės interpretaciją, pataikaujančią publikos skoniui… Bet Fransua nepraranda vilties ir vėl susitinka su ekstravagantiškąja Muna, dvidešimt metų vyresne…

„Vieną dieną staiga šovė mintis, atsisėdau prie stalo ir parašiau pirmąsias šio romano eilutes, nežinodamas, nei kaip veiksmas rutuliosis toliau, nei kokie veikėjai pasirodys, nei kokio ilgumo šis tekstas bus, ir taip nieko nežinodamas vis rašiau ir rašiau daugiau nei pusę metų. Iš pat pradžių regėjau tik jaunuolio, vardu Cukuru Tadzakis, akyse atsispindinčio riboto pasaulio vaizdą. Tačiau matyti, kaip tas vaizdas su kiekviena diena pamažu keičiasi ir kaip tampa vis gilesnis bei platesnis, man buvo be galo įdomu, tam tikra prasme netgi jaudrino sielą.“ Haruki MurakamiŠis Haruki Murakami romanas – tarsi daugiasluoksnis pyragas. Pagal tai, kuris sluoksnis skanaujamas, pasakojimas palieka vis kitokį įspūdį. Atsiras tokių skaitytojų, kurie sapnų ir mistiškų…

Jurgenas – civilizuotas vyras. Jis iš paskutiniųjų stengiasi įtikti savo trims moterims. Geria alų iš taurės, šlapinasi sėdėdamas, pasiduoda grūdėtų duonelių manijai ir kantriai kenčia, kai šios vis tiek prie jo kabinėjasi. Tik kai moterys pradeda elgtis taip, tarsi būtų iššokusios iš savo mėgstamo serialo ,,Seksas ir miestas”, – sužlugdo jo karjeros planus ir apkartina jo vyriškus vakarus su draugais, jam trūksta kantrybė. Prasideda lyčių karas. Jurgeno kortos čia aiškiai prastesnės. Tuomet gali padėti tik viena: vyras neturi daugiau daryti to, ko nori moterys…Prekinis ženklas: Mūsų knyga

Gabriele  D‘Annunzio  (Gabrielis D’Anuncijo, 1863–1938)  – italų literatūros klasikas, poetas, rašytojas, dramaturgas, žurnalistas.Tulijus Ermilis, pagrindinis „Nekaltojo‚ veikėjas, teigia: „Žmonių teisingumas manęs nekliudo. Joks žemės teismas negalėtų manęs teisti.‚ Nuolat savo žmoną apgaudinėjančio vyro širdyje netikėtai įsižiebia vėlyva meilė sutuoktinei. Bandydamas vėl su ja suartėti Tulijus sužino, kad Džulijana vienintelį kartą buvo jam neištikima ir laukiasi kūdikio nuo kito vyro. Deginamas atsinaujinusios aistros ir išdavystės kartėlio jis galiausiai ryžtasi baisiam poelgiui… Šis romanas, šiuolaikinių kritikų laikomas vienu reikšmingiausių, labiausiai kūrybą atspindinčių kūrinių. 1976 m. pagal jį italų režisierius Luchino Visconti sukūrė garsųjį to paties pavadinimo filmąPrekinis ženklas: Baltos Lankos

Romano veiksmas vyksta šių dienų Ispanijoje. Pagrindinė herojė Julija – senovės istorijos dėstytoja, nusivylusi šeimoje įsivyravusia rutina. Netikėtai ji pakliūva į kuriozišką situaciją. Jai, iš smalsumo nuėjusiai pažiūrėti, kaip vyksta antikvarinių daiktų aukcionas, visiškai absurdiškai į rankas pakliūva viena iš to aukciono brangenybių: tūkstantmetė skarabėjo statulėlė. Julija praranda ramybę, nes yra pažadėjusi mirštančiam žmogui grąžinti dirbinį ten, kur jam ir dera būti – į Egipto faraono relikvijų muziejų. Netikėtai jai imasi padėti kilmingas anglų giminės palikuonis lordas Henris, aistringas senienų kolekcionierius. Jie abu atsiduria Egipte. Neeilinio grožio ir intelekto žmonių širdyse įsiliepsnoja aistringa meilė. Jų meilės aprašymai – vieni iš gražiausių romano puslapių. Julijos planą nėra paprasta įvykdyti, nes skarabėją…

Ko gero, vienas garbinamiausių literatūros šedevrų, Levo Tolstojaus „Karas ir taika” yra epinis pasakojimas apie XIX a. Rusiją per sudėtingą meilės trikampį, kuris jungia pagrindinius veikėjus.Priešo kareivių trypiama ir naikinama Maskva – aristokratiškų rusų giminių likimo simbolis. Karo didybę ir euforiją seniai išsklaidė kautynių žiaurumai, anksčiau ar vėliau kiekvienam teko pajusti savo būties trapumą. Priverstų bėgti iš namų, artimuosius praradusių Rostovų, Bolkonskių, Bezuchovų keliai vėl susiduria neįtikėtinomis aplinkybėmis, mezgasi nauji ryšiai, bunda nauji jausmai ir viltys. Tik jos susijusios su taika, nes karas, rašytojo įsitikinimu, nepateisinamas ir neatleistinas.Prekinis ženklas: Obuolys