2001-ųjų vasara. Po ilgesnės pertraukos Robertas Šimeris, brandus penkiasdešimtmetis, vėl sugrįžta į savo gimtąjį Miuncheną. Jį pakvietė sena bičiulė Zuzana Timerman. Robertas – rašytojas, scenarijų autorius Holivude; jis jau ilgus metus gyvena Amerikoje. Sugrįžimas į Miuncheną prikelia vaikystės ir jaunystės prisiminimus. Prisiminimus apie nuopolį ir išdavystę. Apie jo gyvenimo moteris, visų pirma, apie Uną ir buvusią žmoną Karolą, kurios veidą jis tebelygina su kitų moterų. Robertas Šimeris – suglumęs vyriškis, egzistuojantis ties žmogiškosios būties riba. Zuzanos pakvietimą į Miuncheną jis suvokia kaip išsigelbėjimą, nors tas kvietimas susijęs su keista ir gana rizikinga užduotimi.: jis turi surasti tuos, kurių galbūt jau nebėra gyvų. Pamažu ir beveik abejingai jis vis giliau pasineria į…
Palikta nuotaka
Aurora ir Aleksas jau susituokę trylika metų, tačiau tokie svetimi, kad negalėtų atpažinti vienas kito, nes matėsi tik per vestuves. Savo šeimų verčiami ir gana jauni susituokę, Aurora ir Aleksas pradėjo gyventi atskirus gyvenimus. Ji laiką leisdavo namuose, o jis tapo kareiviu. Tačiau atlikdamas vieną slaptą misiją – turėjo surasti moterį šnipę – Aleksas palaiko Aurorą savo prieše. Vyras net nenutuokia, kad ji yra tikroji jo žmona. Ar aštrialiežuvė moteris įžiebs pelenuose amžiną meilę?Prekinis ženklas: Dajalita
Aš esu Malala
Malala Jusafzai patraukė žiniasklaidos dėmesį būdama vienuolikos, kai ėmė rašyti BBC urdu kalba apie gyvenimą prasidėjus Talibano režimui. Prisidengusi Gulos Makai slapyvardžiu, ji dažnai kalbėdavo apie šeimos kovą už mergaičių išsilavinimą savo bendruomenėje.2012 metų spalį Talibanas pasikėsino į Malalą. Grįžtant autobusu iš mokyklos mergaitei į galvą pataikė kulka. Malala per stebuklą liko gyva ir tęsia kovą už mokslą.Esu iš šalies, sukurtos vidurnaktį. Kai vos nenumiriau, buvo ką tik po vidurdienio. „Aš esu Malala“ – įstabus pasakojimas apie šeimą, kurią iš gimtos šalies išvijo terorizmas, apie kovą už mergaičių teisę į mokslą, apie tėvą, kuris pats būdamas mokyklos savininkas, palaikė ir ragino dukterį rašyti ir lankyti mokyklą, ir apie drąsius tėvus, kurie…
Apeliacija
Politika visais laikais buvo purvinas žaidimas.Dabar – taip pat ir teisingumas.”Apeliacija” – įtaigus, aktualus ir sukrečiantis pasakojimas apie politines ir teisines intrigas, pasakojimas, po kurio skaitytojai niekada nebegalės visiškai taip pat galvoti apie mūsų rinkimus arba teismų sistemą.Papirkinėjimai ir apgavystės, manipuliacijos viešąja nuomone ir rafinuotas rinkėjų kvailinimas – visa tai išryškėja nuplėšus paradinį demokratijos apdarą.Misisipėje, sausakimšoje teismo salėje, prisiekusieji paskelbia pribloškiantį verdiktą chemijos kompanijai, kaltinimai toksinėmis medžiagomis užteršus nedidelio miestuko vandenį. Kompanija apeliuoja į Misisipės Aukščiausiąjį Teismą. Devyni jo teisėjai kurią nors dieną turės arba verdiktą patvirtinti, arba jį panaikinti.Kas tokie tie devyni? Kaip jie balsuos? Ar galima vieną kurį pakeisti sau palankesniu?Prekinis ženklas: Jotema
Asmeninė patirtis
Asmeninė patirtis – monumentalus japonų prozininko, Nobelio premijos laureato Kenzaburo Oe romanas, pasakojantis apie jauno žmogaus širdyje vykstančią svajonės ir pareigos kovą. Paukštis Berdas sužino, kad jo vaikas gimė su galvos defektu. Svajojęs apie avantiūristinę kelionę į Afriką, dabar jis atsiduria siaubo gniaužtuose. Prasideda ištvirkavimo ir nevilties dienos. Kūdikio mirties troškimas ir seksualiniai nuotykiai… Ar šiandienos žmogui, stovinčiam ties pamišimo bedugne, dar yra vilties sugrįžti į gyvenimą? Perėjęs pragaro ratus, jaunas vyras prisiima jam skirtą likimą. Romaną K. Oe parašė 1964 metais, kovodamas su savo paties išgyvenimais gimus protinei negaliai pasmerktam sūnui, kurio globai jis atsidėjo ir kuris vėliau tapo daugelio jo kūrinių veikėju.Prekinis ženklas: Charibdė
Stilistas
Byla kurią kriminalinės paieškos darbuotoja Nastia Kamenskaja tiria šį kartą, tokia paini, kokios ji dar nėra turėjusi. Be to, kartu ji išaiškina ir kitą sunkų nusikaltimą, susijusį su viena didžiausių Maskvos leidyklų bei žmogumi, kuris jai labai artimas. O gal jau nebe?Prekinis ženklas: Jotema
Keisti Tomo Penmano prisiminimai
Tai keista, nerimą kelianti knyga, kuri kartu groteskiška, lyriška, jaudinanti, juodai komiška. Skaitydami šią knygą gyvename autoriaus įžvalgiai pašiepiamų ekscentrikų šeimoje, stebime Tomo hormonų audrą ir drauge su juo drebiname kelius, matydami mylimąją Greisę.Berniukas Tomas – tarytum didvyris, norintis prisikasti iki tų tiesų, kurias jo šeima nuleido į unitazą, ir išsigelbėti nuo smaugiančio gyvenimo vargo. Prekinis ženklas: Vento media
Meilės laiškai mirusiesiems
Viskas prasidėjo nuo užduoties anglų kalbos pamokoje – parašyti laišką mirusiam žmogui. Lorelė pasirenka Kurtą Cobainą, nes jis patiko seseriai Mėjai. Nes mirė jaunas, kaip ir Mėja. Netrukus Lorelės sąsiuvinis prisipildo laiškų mirusiesiems – Janis Joplin, Heathui Ledgeriui, Ameliai Earhart, Amy Winehouse, – nors nė vieno taip ir neatiduoda mokytojai. Ji rašo apie tai, kaip jaučiasi pradėjusi lankyti vidurinę mokyklą, kaip sekasi susirasti naujų draugų, kaip gyvena subyrėjus šeimai, kaip pirmą kartą gyvenime įsimyli ir, svarbiausia, kaip gedi sesers. Tik kaip gedėti to, kam dar neatleidai? Užrašiusi tiesą apie tai, kas nutiko, Lorelė pagaliau įstengia susitaikyti su sesers netektimi ir pamatyti Mėją tokią, kokia ši buvo iš tikro: nuostabi, žavinga…
Nieko
„Nieko – tai intriguojantis, spalvingas pasakojimas apie žmones, išgyvenančius santvarkų pasikeitimo lūžį. Apie begalinio entuziazmo ir susižavėjimo metą, viltį, kad tapę laisvi įgysime naujų, neribotų galimybių ir perspektyvų, tapsime taurūs, geri, žavūs. Ir apie tai, kaip atsitrenkus į realią tikrovę, susižavėjimą ir entuziazmą keičia vis didesnis nusivylimas ir suvokimas, kad laisvė turi įvairių pavidalų, kai visa, net ir meilė, tapo perkama ir parduodama.“ (D. Bieńkowski) Romane aprašyti 1990-ieji metai, kai Lenkija springdama žavėjosi užplūdusiomis naujovėmis. Daugialypio siužeto romane veikia grupelė žmonių, atstovaujančių tam tikram požiūriui, kartai bei socialinei grupei. Tai sėkmingai statančio savo imperiją greito maisto tinklo, vadinamo „Pozityvu“, darbuotojai ir uždaro sostinės kultūrininkų klubo nariai. Autorius tapo to laikotarpio…
Turiu jūsų telefoną
Aš jį pamečiau; vienintelį pasaulyje daiktą, kurio tikrai negalėjau pamesti. Pamečiau sužadėtuvių žiedą. Jį saugojo trys Tavišų šeimos kartos… o dabar, kai jo tėvai grįžta iš Jungtinių Valstijų, aš žiedą pamečiau. Tą pačią dieną, kai jie grįžta. Kvėpuok, Pope. Mąstyk pozityviai!Popė Vajet dar niekada nebuvo tokia laiminga. Ji rengiasi tekėti už Magnuso Tavišo, bet vieną popietę jos „ilgai ir laimingai“ ima byrėti į šipulius. Ji pametė sužadėtuvių žiedą, o apimta panikos prarado dar ir telefoną. Drebančiomis kojomis vaikštinėdama po viešbučio vestibiulį, šiukšliadėžėje ji pamato mobilųjį. Kas randa, to ir telefonas! Dabar ji gali palikti naująjį numerį viešbučio darbuotojams, kad radę žiedą šie jai paskambintų. Puikumėlis!Tik štai verslininkas Semas Rokstonas, kurio…