Peras Olovas Enquistas – garsus šiuolaikinis švedų rašytojas, ne vienos tarptautinės premijos laureatas, santūraus šiaurietiško žodžio magas. Romanas „Kapitono Nemo biblioteka“ (1991) atnešė autoriui didžiulę sėkmę, už jį rašytojui buvo skirtas vienas reikšmingiausių Švedijos literatūros apdovanojimų – Augusto premija. Kūrinys išsiskiria ypač originaliu pasakojimo stiliumi, jame gausu intriguojančių autobiografinių detalių.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Vermonto valstija, 1981-ieji. Sibilė Danfort, pribuvėja iš pašaukimo, jau penkiolika metų sėkmingai padeda namie gimdančioms moterims. Vieną audringą žiemos naktį, kai gimdyvės namus nuo pasaulio atskiria apledėjęs kelias ir nutrūkęs telefono ryšys, Sibilė negailėdama jėgų stengiasi išgelbėti motinai ir jos kūdikiui gyvybę. Kai moteris vis dėlto miršta, Sibilė ryžtasi daryti cezario pjūvį. Nepatyrusi pagalbininkė niekuo negali jai padėti, o netrukus netgi apkaltina Sibilę – neva cezario pjūvį ji dariusi gyvai moteriai.O jeigu moteris iš tiesų dar nebuvo mirusi ir Sibilė ją netyčia nužudė?Kas iš tikrųjų nutiko tą naktį?Sibilei teks stoti prieš teismą ir kęsti priešiškai nusiteikusio prokuroro ir medikų bendruomenės spaudimą, kol pačią ims kankinti abejonės. Ši tragedija nepaliks nuošaly…

Dženė Erdal (Jennie Erdal) – škotų rašytoja, vertėja, redaktorė. Šis jos romanas vadinamas „filosofiniu nuotykiu“ – tai knyga apie filosofiją ir nerimastinguosius filosofus. Prancūzų ir škotų kilmės vertėjas Edgaras atvyksta į Edinburgą versti škotų filosofo Deivido Hiumo esė. Škotijoje vertėjas susipažįsta su charizmatišku, menkos savivertės filosofu Hariu Sandersonu ir paslaptinga, meniška jo žmona Kari. Beklausydamas pasakojimų apie lėtą Hario ir Kari santuokos žlugimą Edgaras supranta, kad tėra tik svečias jų mieste, jų kalboje, jų gyvenime, ir susimąsto, kodėl taip niekada iki galo ir netapo savo paties gyvenimo savininku. Knygos pavadinimas kilęs iš škotų Šviečiamojo amžiaus filosofo Deivido Hiumo iškelto klausimo: ar įmanoma įsivaizduoti tai, ko dar nesi patyręs?Išmintingas žmogus, kuris…

Melissa Hill romanas „Niekada nesakyk niekada“ prasideda intriga, kuomet septynetas koledžą baigusių draugų susitaria po penkerių metų vėl susitikti ir pažiūrėti, kaip susiklostė jų gyvenimas, ar ateitis iš tiesų buvo tokia, kokios kiekvienas jų tikėjosi. Ir štai kuomet jie vėl susitinka, paaiškėja, kad bičiulių gyvenimas anaiptol ne toks, apie kokį jie svajojo. Kodėl Niujorke gyvenanti Robina taip tvirtai nusprendusi, kad į Dubliną ji niekada nekels kojos? Kodėl Olivija taip sielvartauja dėl pasibaigusios meilės? Kodėl Endriu liovėsi žaisti regbį, o Lėja jaučiasi be galo vieniša? Daugybė klausimų, į kuriuos dažnai tebūna vienas vienintelis atsakymas – kartais viltys ir svajonės nesipildo kaip planuota, kartais kliūtimi tampa gyvenimo tikrovė.   „Niekada nesakyk niekada“ –…

Netikėta. Neatlyginta. Uždrausta. Amžina. Kiekvienas turi savo meilės istoriją.Jo rankos išsitiesė, apjuosė jos liemenį. Liusės kūnas suvirpo nuo prisilietimo malonumo ir sutirpo Danielio glėbyje. Nieko pasaulyje nebuvo nuostabesnio už šokį su jos angelu. Pėdos bučiavo žemę lengviausiais žingsneliais, juk skrydis Danielio kūnui buvo įgimtas. Merginos širdis džiugiai plazdėjo. Taip būdavo tik tada, kai šalia jausdavo mylimąjį.Nieko nebuvo nuostabesnio. Galbūt, išskyrus jo bučinį.Likimui panorėjus Valentino dieną viduramžių Anglijoje persipina keturios nepaprastos meilės istorijos. Mailsas ir Šelbė rado meilę ten, kur mažiausiai tikėjosi. Rolandas patiria, ką reiškia pažinti meilę ir vėl jos netekti. Ariana sumoka už ją tokią kainą, kad meilė užgęsta. O Danielis ir Liusė praleidžia kartu pirmą ir vienintelę nepakartojamą naktį.Apie…

„Kai dingo balandžiai“ – tai estų kilmės Suomijos rašytojos Sofi Oksanen trečiasis romanas iš tetralogijos apie netolimą Estijos praeitį ir politinį Europos suskaldymą. Ankstesnės dalys – „Stalino karvės“ ir „Valymas“. Romane vaizduojami neramumų ir tariamos taikos dešimtmečiai: Estijos Respublikos pirmojo laikotarpio pabaiga, Antrasis pasaulinis karas ir „atšilimas“ bei stagnacijos pradžia Sovietų Sąjungoje. Tai pasakojimas apie žmogaus santykius su valdžia, apie gebėjimą ir nenorą prisitaikyti, apie kaukes, kurias vieni pajėgia dėvėti, kiti – ne. Ką rinktis: ištverti tiesia nugara traiškomam krumpliaračių, ar pačiam tapti tokiu krumpliaračiu? Kartu knygoje gvildenamas tragiškas vienos šeimos likimas, ją supančių žmonių viltys ir netektys. Autorė už šiuos kūrinius buvo apdovanota „Finlandia“ literatūros premija, Šiaurės šalių Ministrų tarybos…