Antroje vasario pusėje vyks kasmetinė Vilniaus knygų mugė. Tai yra pagrindinė rašytojų, leidėjų, ir skaitytojų susitikimų ir bendravimo vieta. Be to, tai yra vienas reikšmingiausių kultūros renginių Lietuvoje ir pati didžiausia tokio tipo mugė visose Baltijos šalyse. Šiaip metais vyksianti 15-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė bus skirta K. Donelaičio 300-ioms gimimo metinėms paminėti bei visai klasikinei literatūrai prisiminti.
Ši mugė išsiskiria tuo, kad yra orientuota ne į leidėją, o į skaitytoją, todėl daugiausiai dėmesio sulaukia įvairūs kultūriniai renginiai: susitikimai, pažintys, diskusijos su autoriais, įvairūs konkursai ir viktorinos. Knygų mugės dalyviai – tai ne tik įvairios leidyklos, bet ir knygų prekybininkai, mokslo institutai ir aukštųjų mokyklų leidybos centrai, užsienio šalių kolektyviniai stendai, visuomeninės organizacijos, kultūros centrai, muziejai, galerijos ir t. t.
Anot garsiojo Marselio Prusto, klasikinės knygos yra optikos instrumentas, kuris mums padeda pamatyti ir „perskaityti“ save, t. y. susivokti. Klasikinė literatūra – tai knygos apie mus pačius, apimančios skirtingus istorinius momentus. Šios knygos alsuoja meile, laisve, amžinosiomis vertybėmis, o žmogaus orumas, išgyvenimai ir garbė sugula į sakinius, kuriais prabyla ištisos kartų kartos.
Šiuo metu viena didžiausių ir garsiausių mugių pasaulyje yra Frankfurto knygų mugė, organizuojama antrinės Vokietijos leidėjų bei knygų pardavėjų asociacijos. Šioje mugėje sulaukiama iki 300 tūkst. lankytojų iš skirtingų pasaulio šalių. Pirmas tris dienas mugėje gali lankytis tik kvalifikuoti literatūros specialistai, o kitas dvi dienas renginio durys atviros visiems svečiams. Frankfurto knygų mugė gyvuoja jau daugiau nei 500 metų. Pirmasis tokio tipo renginys buvo suorganizuotas maždaug tuo metu, kai Johanas Gutenbergas išrado knygų spausdinimo būdą kilnojant raides. Frankfurto knygų mugėje būna pristatomos būsimos knygos, taip pat aptariamos leidybos teisės, teikiami įvairūs apdovanojimai ir t. t. Ši mugė laikoma svarbiausiu tokio tipo renginiu pasaulyje. Nuo 1976 metų joje kasmet pristatomas garbės svečias. Ta proga organizuojami specialūs skaitymai, menų parodos, teatro spektakliai, viešos diskusijos, TV ir radijo programos. Šaliai, kuri yra išrinkta garbės svečiu, suteikiama atskira parodų salė. Lietuvai tokia garbė atiteko 2002 m.
