Juozo Grušo tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“ (1967) – labai aktualus kūrinys. Jo netikėtos džiazinės improvizacijos kuria daugiasluoksnę maišto muziką. Išryškinamas skirtingų kartų konfliktas, vertybių kontrastai. Pagrindiniai veikėjai – Andrius, Julius ir Lukas, panašaus likimo jaunuoliai, savojo gyvenimo kelio ir perspektyvų nerandantys bastūnai. Kūrinyje vaizduojama visa gyvenamosios epochos dvasia – alkoholiu ir cigaretėmis nuodijamų selindžeriškų svajonių era. Į meilės ir mirties šokį džiazo ritmu įtraukiama ir septyniolikmetė Beatričė. Ši tampa gyvu trapaus moteriškojo prado ir prigimtinio žmogaus gėrio liudijimu.Trijų dalių drama „Barbora Radvilaitė“ – didysis istorinis kūrinys apie pasiaukojimą, valdžią, slapta įsiplieskusią meilę. Ji nušviečia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, leidžia pajusti ją gyvą ir žmogišką. Dramoje autorius nesiekia restauruoti senųjų paveikslų, bet per istorinius mitus ir vaizduotę imasi kurti žmogiškus personažus. Čia ryškus moteriškojo prado trapumas ir galia, valdžia ir pasiaukojimas.Juozas Grušas (1901–1986) – lietuvių dramaturgas, eseistas, prozininkas, vertėjas ir kultūros veikėjas. Tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“ vyksta nuolatinė konfrontacija tarp skirtingų kartų ir vertybinių sistemų, taip prieinant prie egzistencinių žmogaus būties klausimų.Trijų dalių dramoje „Barbora Radvilaitė“ veriasi subtili ir daugiaklodė karaliaus Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija, nuo pat pirmųjų vaizdinių kalasi jos tragizmo želmuo.
Prekinis ženklas: Alma littera
‹
›
×