Ar kada pagalvojote, kieno dėka Lietuvos tapybos istorijoje atsirado moteriški batai su platforma, plastikiniai pirkinių maišeliai ir miesčioniškumo ironizavimas?Solidžiame žymaus dailininko Kosto Dereškevičiaus tapybos albume pateikiama apie 300 kūrinių reprodukcijų (iš kurių dalis – dar niekada nerodytos), interviu su menininku ir jo bendražygių bei amžininkų atsiminimai atskleis dar daug įvairių jo kūrybos rakursų.Kostas Dereškevičius (g. 1937) 8-ajame deš. išryškėjo kartu su kolegomis Arvydu Šalteniu, Algimantu Jonu Kuru ir Algimantu Švėgžda. Susibūrę į neformalią „ketveriukės“ grupę, šie vyrai metė iššūkį tapyboje iki tol vyravusioms pakilioms, didingoms temoms. Kostą Dereškevičių traukte traukė banali sovietmečio žmogaus kasdienybė, buitis, jo dairymasis į vakarietiškos kultūros ženklus ir madą. Ironija ir netgi kičas dailininko kūryboje pinasi…

Tai trečiasis šiauliečio dailininko Antano Krištopaičio darbų albumas, apimantis akvarelių ciklą „Lietuvos Bažnyčios“. Knygoje pateikiama daugiau kaip 200 kone tris dešimtmečius tapytų jo darbų.Prekinis ženklas: Lututė

Tai antroji iš trijų knygų, kuriomis supažindinama su dailininko Vytauto Valiaus (1930–2004) kūryba. Šiame leidinyje chronologine tvarka sudėti tapybos darbai, jų ciklai. Didžiausią grupę sudaro kūriniai lietuvių liaudies meno motyvais: „Karaliai“, „Madonos“, „Nukryžiavimas“, „Pietos“, „Rūpintojėliai“ ir kt.Spaudai rengiamoje trečioje knygoje „Vytautas Valius. Gyvenimas mene“ Nijolė Tumėnienė aptaria visą dailininko kūrybą. Pateikiami išsamūs jo gyvenimo ir kūrybos darbų, parodų, iliustruotų ir apipavidalintų knygų sąrašai, bibliografija, paties V. Valiaus parašyti straisniai, nuotraukos iš dailininko šeimos archyvo.Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla

Prano Gailiaus (g. 1928) personalinės parodos „Pradžios pradžia“ katalogas. Kataloge pristatoma apie penkiasdešimt kūrinių, eksponuotų galerijoje „Kunstkamera“ 2013 m. rugsėjo – spalio mėnesį. Parodoje „Pradžios pradžia“ pagrindinis dėmesys skiriamas ankstyviesiems Prano darbams. Kai kurie jų – variacijos didžiųjų dailės meistrų kūrybos temomis: natiurmortai, įkvėpti Braque ar Cezanne, figūrinės kompozicijos varijuojant El Greco, Picasso ar Cezanne darbų motyvų. Kataloge neapsiribojama vien pačiais ankstyviausiais darbais. Tolimesnis kūrybinis kelias punktyriškai nužymėtas keliais programiniais P. Gailiaus kūriniais. Katalogą papildo paties autoriaus mintys apie gyvenimą ir kūrybą.Prekinis ženklas: Meno rinkos agentūra

Šioje knygoje trumpai aprašoma Klimto biografija, jo kūrybos apžvalga, knyga gausiai iliustruota jo darbais.Prekinis ženklas: Mūsų knyga

SUAIŽĖJUSIOS SIENOS, SAMANOMIS APAUGĘ RAUDONŲ PLYTŲ MŪRAI, IŠTUŠTĖJUSIOS BAŽNYČIOS, SUNYKUSIŲ MALDOS NAMŲ AR PILIŲ BOKŠTŲ SILUETAI… Tokius praėjusių laikų liudijimus savo akvarelėse fiksuoja Romanas Borisovas, bandydamas įprasminti bebaigiantį išnykti lietuvišką ir vokišką Rytų Prūsijos (Mažosios Lietuvos) kultūrinį paveldą. Vienur dailininkas susikoncentruoja į atskiras detales, statinio vartus, dėmesį skirdamas plytų ir akmenų mūro ornamentikai, kitur – lieja bendrą vaizdą. Daugumą darbų patikslina pieštuku daryti, asmeniški, atskleidžiantys Romano Borisovo požiūrį į akvarelėse vaizduojamus objektus užrašai (pavyzdžiui: „Metų metais šlampantys griuvėsiai greitai visur sunyks. Ar bus dar kada deramai pagerbta garbinga praeitis…“ – „Krėvos pilies griuvėsiai“, 2006). Nejučiomis šiuos vaizdus (ir žodžius) norisi palyginti su gerai žinomomis Maironio „Trakų pilies“ eilutėmis: „Jos aukštus…

Leidinyje „Vladislovas Žilius. „Atodangos ir švytėjimai“ pristatomas tapytojo, grafiko, skulptoriaus Vladislovo Žiliaus (1939–2012) kūrybinis palikimas nuo ankstyvųjų grafikos darbų, knygų iliustracijų iki abstrakčios, filosofinės, didelių formatų tapybos bei dekoratyviai ištapytų skulptūrų, sudarančių abstrakčias erdvines-tūrines kompozicijas. Dailininko kūryba stilistiškai įvairialypė – varijuojanti tarp abstrakcionizmo, dažnai biomorfinio, ir poparto, kartais pasitelkiant ir oparto efektus. Spalviškai – svetima tradicinei ekspresyvaus kolorizmo lietuviškai dailės tradicijai – ryškių, sintetinių spalvų, dažnai naudojant blizgius elementus, subtiliai bei ironiškai įpinant kičo detales. Svarus ir reikšmingas Vladislovo Žiliaus kūrybinis palikimas. Tai savitas įnašas į Lietuvos dvasinį, estetinį paveldą ir radikalaus pasipriešinimo kultūros kontrolei bei administravimui sovietmečiu pavyzdys. V. Žiliaus meninė mąstysena yra savita, neturinti analogų lietuviškos dailės kontekste.…

Jonas Rimša (1903-1978 m.) – vienas ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų, garsinusių Lietuvos vardą svetur, – nusipelnęs Bolivijos kultūrai, apdovanotas aukščiausiu iš civiliams skiriamų „Andų Kondoro kavalieriaus ordinu”, Bolivijos valstybės Garbės piliečio titulu. Bolivijos vyriausybė iš dailininko įsigijo apie 300 paveikslų ir perdavė juos svarbiausioms valstybės įstaigoms. Knygos „Jonas Rimša. Tropikų šauksmas” autorės Nijolės Tumėnienės sako, kad „nerami ieškotojo dvasia skatino Rimšą nuolat keliauti ir tobulėti. Dailininkas gyveno Argentinoje, Bolivijoje, JAV, Taityje. Persikeldamas iš vienos vietos į kitą, jis galėjo be širdies skausmo sudeginti savo ankstesnius paveikslus ir svajoti apie naują kūrybos etapą. Apie esminį lūžį savo tapyboje menininkas prabilo atšventęs 50-ies metų sukaktį. Jis pareiškė, kad nori tapyti kitaip, sustabdė…

Dvikalbis (lietuvių – anglų) Ramintos Jūrėnaitės albumas apie Arūną Vaitkūną (1956–2005) – vieną žymiausių lietuvių tapytojų, kuris savitai tęsė europietiškos ir lietuviškos ekspresionistinės tapybos tradiciją, kurioje meno turinį lemia įtampa tarp motyvo, kompozicijos ir aliejinės tapybos materijos. Sugrąžinęs emocionalios išraiškos jėgą tradicinams žanrams: interjerui, peizažui, portretui ir natiurmortui, tapytojas intensyviai balansavo tarp tikrovės ir abstrakcijos.Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla

Jonas Buračas – vienas talentingiausių Lietuvos peizažistų, akvarelistas, kuriam būdinga atidi gamtos stebėsena, impresionistinis šviesos perteikimas, pagarba natūrai.Dailininkas, tapytojas Jonas Buračas gimė 1898 m. Sidariuose (Radviliškio r.). Mirė 1977 m. Kaune. 1927 m. baigė Kauno meno mokyklą. 1929–1930 m. tobulinosi Paryžiuje, Berlyne, Rygoje. 1945–1947 m. dėstė Kauno dailės mokykloje, 1946–1951 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Nuo 1936 m. dalyvavo parodose.Jono Buračo kūryba kurį laiką buvo kiek primiršta, o paskutinių XX a. dailės istorijos įvykių fone – netgi marginalizuota. Tačiau pastaruoju metu stebimas savotiškas jo atradimas. Naująją jo kūrybos vertintojų kartą žavi tikras profesionalumas, tolygiai per visą kūrybos laikotarpį išlaikyta meistrystė, ištikimybė gamtai ir jos pamokoms, primirštoms postmodernizmo eroje.…