Žodyne yra daugiau kaip 14 tūkst. lietuviškų terminų (dauguma jų paaiškinti), jų sinonimai, o cheminių junginių – ir sisteminiai pavadinimai. Pateikti terminų atitikmenys rusų ir anglų kalbomis. Visi terminai sunumeruoti; rodyklėse greta sisteminių (IUPAC) pavadinimų, rusiškų ir angliškų atitikmenų nurodyta raidė ir termino numeris.Žodynas naudingas ne tik chemikams, bet ir daugelio kitų sričių mokslininkams, gamybininkams, mokytojams, redaktoriams ir visiems chemijos terminija besidomintiems skaitytojams. Naujajame žodyno leidime ypač atnaujinta ir papildyta neorganinės chemijos terminija. Įdėta daug naujų terminų iš chemijai artimų mokslo ir pramonės sričių: biochemijos, cheminės technologijos, cheminės inžinerijos, gamtosaugos, fizikos, mineralogijos ir kt.Žodynas aprobuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos: jame pateiktiems terminams Komisija neprieštarauja.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras
Lazūnų šnekta
Monografiją sudaro Lazūnų apylinkių vietinės lietuvių kalbos fonetikos ir morfologijos sandaros aprašas.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba
Mokslo straipsnių rinkinyje aptariama skolinių norminimo teorija ir praktika: žvelgiama, kaip skoliniai norminami kitose kalbose, pristatomi teoriniai svetimžodžių norminimo pagrindai, svarstomi jų pateikimo ir vertinimo norminamuosiuose leidiniuose kriterijai. Nemažai dėmesio skiriama naujiesiems skoliniams: pateikiama įvairių nuomonių dėl jų norminimo, aptariami skolinių ir jų atitikmenų konkurencijos polinkiai. Keletas straipsnių skiriama aptarti skoliniams, vartojamiems teisės aktuose, teismų oratorių kalbose teorinėje muzikos literatūroje, dalykiniuose tekstuose.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Dabartinės lietuvių kalbos linksnių variantiškumas : įnagininko, kaip konkuruojančio linksnio, pavyzdžiu
Monografijoje nagrinėjami dabartinės lietuvių kalbos linksnių variantai.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Būdvardžių darybos raida
Remiantis senosios lietuvių kalbos, tarmių ir giminiškų kalbų duomenimis knygoje nušviesti veiksmažodinių ir vardažodinių būdvardžių darybos kategorijų ir jas sudarančių darybos tipų kitimai. Apibendrinant jų istorinio tyrimo rezultatus išskirti ir aptarti seniausi indoeuropietiški baltų kalbų būdvardžių darybos bruožai. Baltų kalbų vardažodžių darybos ypatybių reikšmė lietuvių, latvių it prūsų etnogenezei apibūdinta baigiamajame knygos skyriuje. Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Lietuvių kalbos tarmių morfoneminiai reiškiniai
Knygoje nagrinėjama lietuvių kalbos tarmių žodžiai ir formos, kur fonetiškai yra pakitusios morfemos. Tie morfologiniai dariniai yra tarsi nukrypimai nuo dėsningų sisteminių kalbos dalykų. Nukrypimai nuo fonetinio dėsnio neišeinantys iš kokios nors kalbos ribų, būdingi iš pradžių šnekamajai kalbai, o paskui pasidaro ir bendrinės kalbos vartojamomis formomis.Prekinis ženklas: Žara
Žarijų duobės
„Atsargiai, žarijų duobė!“ – šio kelio ženklo savo gyvenimo greitkelyje kai kada nepastebime ir įkrintame į klastingą pragarmę kaip pasakos Sigutė, neišgirdę savo vidinio balso ir aplinkinių perspėjimų. Tai atsitinka ne tik jauniems ir nepatyrusiems, bet ir sulaukusiems žilo plauko. Kaip atskirti, kur tvirtas pagrindas po kojomis, o kur – lūžtančiais žagarais pridengta žarijų duobė, žurnalistė Inga Liutkevičienė kalbina psichoanalitiką Raimundą Milašiūną. „Žarijų duobės“ – populiarus žmogaus pažinimo vadovėlis. Lietuvoje jau yra bandymų apžvelgti žmogaus psichologiją, atrasti mūsų gyvenimo kelių ir klystkelių priežastis, tačiau ši knyga yra pirmas tokio pobūdžio veikalas, pagrįstas psichoanalize – visų psichologijos krypčių motina. Kaip sakė Ericas Kandelis, Nobelio premijos laureatas (fiziologija ir medicina), „psichoanalizė…
Filosofijos istorijos apybraižos
Mokslo darbas skirtas filosofijos istorijai. Pateikiami profesoriaus B. Kuzmicko mokslo leidiniuse skelbti ir dar neskelbti straipsniai, išdėstyti filosofijos istorinės raidos seka. Aptariamas filosofijos istorijos objektas, nušviečiama vėlyvosios antikos ir ankstyvosios krikščionybės, viduramžių žydų filosofija.Dviejuose straipsniuose aptariamos postmodernybės filosofinės idėjos, pabaigoje apžvelgiama lietuviškoji filosofinė antikotyra. Darbas skiriamas filosofijos studijų studentams, filosofijos istorikams, visiems, kam įdomi filosofijos istorija.Prekinis ženklas: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras
Pilietybė ir socialinė Europos integracija
Šioje monografijoje nagrinėjamos naujosios pilietybės koncepcijos, kurių atsiradimą nulėmė ES integracijos procesai. Pilietybės kitimą labiausiai stengiamasi sieti su socialinės stratifikacijos pokyčiais šiuolaikinėje Europoje.Knyga skiriama studijuojantiems ES integracijos procesus.Prekinis ženklas: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras
Litvomanai ir polonizuotojai
Krzysztofas Buchowskis (Kšyštofas Buchovskis, gim. 1969) – Lenkijos istorikas, Balstogės universiteto profesorius. Jo tyrinėjimų sritis – XIX-XX a. Vidurio ir Rytų Europos istorija bei lenkų ir lietuvių santykiai. K. Buchowskis gerai žinomas ne tik Lietuvos visuomenės akademiniuose sluoksniuose, bet ir mūsų politiniame bei kultūriniame gyvenime. Jo darbai, išsakytos mintys apie XX a. pirmos pusės lenkų ir lietuvių santykius sulaukė kontroversiškų vertinimų. ”K. Buchowskio tyrimai – inspiratyvūs ir aktualūs ne tik akademiniams sluoksniams, bet ir mūsų visuomenei, ypač jos savivokai”, – teigia Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys. Knygoje „Litvomanai ir polonizuotojai“ K. Buchowskis atvirai naujovišku žvilgsniu pažvelgia į lenkų ir lietuvių santykių raidą. Knygoje rekonstruojami ir analizuojami mitai, abipusės nuostatos…