Tai – pirmasis giesmyno ”Naujos giesmju knygos” faksimilinis leidimas, parengtas Parmos universiteto ordinarinio profesoriaus ir Lietuvos Respublikos habilituoto daktaro Guido Michelini. Leidinyje pateikiami išsamūs komentarai lietuvių ir vokiečių kalbomis, platus įvadas, giesmių sąrašai ir bibliografija.Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos autoriaus Danieliaus Kleino giesmynas ”Naujos giesmju knygos” yra viena iš svarbiausių iki XIX a. vidurio pasirodžiusių lietuviškų knygų. Giesmynas, išleistas 1666 m. ir pakartotas be pakeitimų 1667 m., reikšmingas pirmiausia tuo, kad jis prisidėjo prie moderniosios lietuvių eilėdaros susidarymo. Iki šių dienų išlikę keturi knygos egzemplioriai saugomi užsienio bibliotekose (du iš jų – Valstybinėje Prūsijos kultūros paveldo bibliotekoje Berlyne, po vieną – Torūnės universiteto bibliotekoje ir Hercogo Augusto bibliotekoje Volfenbiutelyje).Sudarytojas Guido Michelini…
Didžioji Og Mandino trilogija
Og Mandinas šiandien yra bemaž žinomiausias pasaulio pasakotojas. Jo knygos išverstos į 22 kalbas, bendras jų visų tiražas yra 36 000 000 egzempliorių…Šią Ogo Mandino trilogiją sudaro trys kūriniai: Didžiausias pasaulio prekeivis (I ir II dalys), Didžiausia pasaulio paslaptis, Didžiausias pasaulio stebuklas (I ir II dalys).Didžiausias pasaulio prekeivisPuikiai įvaldęs pasakotojo meną, Ogas Mandinas nukelia skaitytojus į neatmenamus Kristaus laikus ir aprašo to meto pirklių gyvenimą. Jau tada, tomis tolimomis dienomis, buvo sukurti ir į dešimt ritinėlių surašyti tam tikri sėkmingos prekybos principai, kurie leido veikliems žmonėms sukurti savo verslo imperijas.Didžiausia pasaulio paslaptisAutorius tęsia Didžiausio pasaulio prekeivio temą ir pabrėžia, kad sėkmingos prekybos principai nepavaldūs laikui: kas lėmė prekeivio sėkmę prieš…
Acta Linguistica Lithuanica 67
„Acta Linguistica Lithuanica“ išeina du kartus per metus. Jame spausdinami straipsniai bei recenzijos lietuvių ir baltų kalbotyros klausimais.Be to, skiriama dėmesio lietuvių ir baltų filologijai ir lyginamajai bei bendrajai kalbotyrai.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Juoko kultūra. Studijų knyga
Ši studijų knyga įvesdina į bendruosius juoko kultūros tyrimo kontekstus: ritualinę, istorinę bei filosofinę teoriją. Joje aptariamos ritualinės juoko kultūros ištakos, istorinių jos raidos sąlygų klausimas, filosofinės juoko koncepcijos ir filosofijos lauke susiformavusios juoko teorijos.Paskutiniame skyriuje įvedama juoko poetikos sąvoka ir jos aspektu analizuojama Nikolajaus Gogolio (1809-1853) kūryba. Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla
Tapyba akrilu
Padedami nesenstančio mokytojo atskleiskite tapybos akrilu paslaptis.Prekinis ženklas: Naujoji Rosma
Fizika. Bendrasis kursas. 11 klasės mokytojo knyga
Tai mokytojams skirta metodinė priemonė prie XI klasės fizikos vadovėlio (aut. P.Pečiuliauskienė). Joje aptariama Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų dalis, skirta darbui XI (gimnazijos III) klasėje, individuali fizikos mokymo programa, teminių bei dienos planų projektai, metodinės rekomendacijos, šiuolaikinės didaktikos pagrindai.Leidinyje nurodomi konkrečių temų pamokų tikslai, pamokų eiga, mokymo priemonės.Dailininkė Vytautė Zovienė. Prekinis ženklas: Šviesa
Litvak Art in the Context of the Ecole de Paris
This book is a study of the contribution make by Litvaks, i.e. Jews from the cultural space of the Grand Duchy of Lithuania, to the famous École de Paris. Litvak graduates from various art schools in Vilnius, Kaunas, and Viciebsk invaded the main center of Western modern art during the second wave of the École de Paris and formed the nucleus of this school. For this reason, art critics have referred to the second wave of the École de Paris as the École juive, i.e. the Jewish School. The main focus of this book is on the contributions made by Soutine, Chagall, Kikoïne, Krémègne, Band, Arbit Blatas, Indenbaum, Lipchitz, Zadkine,…
Klaipėdos diskursai 1990-2010: sociologinė miesto tapatybių rekonstrukcija
Knygoje analizuojama, kaip 1990–2010 m. kito Klaipėdos miesto socialinės ir kultūrinės tapatybės. Remiantis gausia empirine medžiaga, miesto sociologijos studijoje aptariamos posovietiniu laikotarpiu susiformavusios Klaipėdos reprezentacijos ir diskursai, lėmę savitą skirtingų socialinių grupių miesto suvokimą ir šių grupių santykį su miestu. Knygoje nuosekliai rekonstruojama populiarių pasakojimų apie miestą struktūra, architektūrinė ir istorinė miesto savivoka, Klaipėdos tautinių bendruomenių tapatybės pokyčiai, religinių grupių, muzikinių subkultūrų, nusikalstamo pasaulio bei prostitucijos reprezentacijos ir visų šių reiškinių sąsajos su juos skatinusiais socialiniais procesais.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla
Lietuvos miestų istorijos šaltiniai
Knygoje spausdinami Lietuvos istorikų darbai, skirti Vilniaus miesto istorijos šaltiniams, jų tyrinėjimui istoriografijai ir saugojimui. Straipsniuose analizuojamos Magdeburgo teisės ištakos ir jos recepcija Lietuvoje XIV-XVI a. . Skelbiamos kelios aktualios miestų istorijos šaltinių publikacijos. Tyrinėjimai apima XIV-XX a. laikotarpį ir įvairias istorijos šaltinių grupes. Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla
Lietuvių tapatybės kalvė
Kada lietuviai Tėvynę pavadino Motina, o abejingus tautiniams reikalams – benkartais? Kodėl lietuvių kalba įkurdinta Rojuje, o dainius pranoko didžiuosius kunigaikščius? Kaip Europa išstūmė Dievą iš prispaustųjų maldavimų? Tokių dalykų apie modernųjį lietuvių tautiškumą klausiama netradicinėje kultūros istorijos studijoje. „Mokslinis studijos įnašas yra substancialus. Ji ir atšviežina XIX a. lietuvių literatūros skaitymo būdus, ir produktyviai praplečia Lietuvos kultūros istorijos metodinį problematinį repertuarą. Autoriaus galvojimas šviežias ir jo tyrimų srityje vaisingas.” Paulius Subačius g.1967m., dėsto Vilniaus universitete, nuolat bendradarbiauja „Naujojo Židinio-Aidų” mėnraštyje. Be daugelio mokslinių straipsnių ir svarių recenzijų (paminėtina Antano Baranausko akademinių „Raštų” recenzija, in: Archivum Lithuanicum 3, 2001), jis dar parašė monografiją „Lietuvių tapatybės kalvė” (1999), parengė Silvestro Gimžausko…